Susisiekimo ministras R. Sinkevičius: „Geležinkelių transportas – ES logistikos grandinių dalis“

Lietuvos siekis – didinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą ir prisidėti prie bendros Europos Sąjungos transporto erdvės kūrimo. Tai pabrėžė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Briuselyje vykusiame Lietuvos pirmininkavimo ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) renginyje „Transeuropinis krovininis geležinkelių transportas – kas laukia ateityje?“

Pasak ministro, efektyvus transportas yra gyvybiškai svarbus Europos gerovei. Naujos transeuropinio transporto tinklo gairės išskirtinę reikšmę teikia geležinkelių ir ypač krovininio geležinkelių transporto plėtrai.

„Geležinkelių transportą matau kaip reikšmingą ateities ES logistikos grandinių sudedamąją dalį. Kad krovininis geležinkelių transportas būtų konkurencingas, reikia daugiau investicijų į infrastruktūrą, daugiau pajėgumų, efektyvių technologinių sprendimų. Būtina šalinti techninius ir administracinius barjerus, užtikrinant geresnę sąveiką pačioje geležinkelių sistemoje, geresnę sąveiką su uostais, sklandų transporto eismą per sienas ir lengvesnį patekimą į rinką. Būtent į tai orientuosimės šį pusmetį Lietuvos pirmininkavimo transporto Tarybai metu“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Lietuva turi nemažą patirtį krovininio geležinkelių transporto ir geležinkelių sąveikos srityje. Krovininis geležinkelių transportas sudaro apie 40 proc. visų per šalies teritoriją vežamų krovinių. Tai gerokai daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 16 proc.

Šalyje įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, kuris Baltijos šalis atves į Europos krovininio geležinkelių transporto rinką. Iki 2015 metų pabaigos europinė vėžė pasistūmės apie 100 km ir pasieks Kauną.

Esamą plačiosios vėžės geležinkelių infrastruktūrą Lietuva sėkmingai panaudoja ES kaimyninių šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Ukraina, krovinių srautams aptarnauti. Jau dešimt metų vyksta reguliarūs konteinerinio traukinio „Vikingas“ reisai, jungiantys Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, šio projekto geografiją planuojama praplėsti iki Turkijos.

Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva daug dėmesio skirs ES kaimynystės transporto srityje iniciatyvai. Spalio 9 d. Liuksemburge vyks Rytų partnerystės transporto ministrų susitikimas, kuris nulems, kaip ateityje atrodys ES ir šešių kaimyninių valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – infrastruktūros tinklų sujungimas.

Ministro teigimu, geležinkeliai svarbūs ne tik kuriant efektyvias jungtis tarp ES ir kaimyninių valstybių. Tolimesnėje perspektyvoje susisiekimas geležinkeliais tarp Europos ir Azijos gali tapti patrauklia alternatyva jūrų transportui. Prekinių traukinių projektai, sujungiantys Europos uostus su Kinijos gamybos centrais, jau dabar demonstruoja dideles galimybes. Pavyzdžiui, konteinerinis intermodalinis traukinys „Saulė“ per 18 parų iš Čiongčingo Kinijoje per Lietuvą pasiekia Antverpeną ir grįžta atgal.