Klaipėdos jūrų uostas Rytinės Baltijos pakrantėje visuomet vaidino itin svarbų vaidmenį jūrinių krovinių gabenime – vienintelis neužšąlantis rytinės pakrantės uostas, šiuo metu intensyviai kuria infrastruktūrą. Gilinama uosto ekvatoriją jau šiuo metu leidžia priimti fiderinius laivus, ateityje numatyti papildomi gilinimo darbai leis priimti ir motininius laivus.
„2013 m. Jūrinių krovinių, pervežimo rinkoje augimu išsiskiriantys Rytų Europos ir Rusijos regionai, skatina didžiųjų jūrinių kompanijų atėjimą ir įsitvirtinimą. Šioje vietoje Klaipėdos jūrinis uostas užima išskirtinę vietą – vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje neužšąlantis jūrinis uostas išlaiko pastovius krovinių gabenimo kaštus visus metus, tuo tarpu šiauriau esantys priversti žiemą naudotis ledlaužiais, tad žiemą prie krovinio gabenimo sąnaudų prisideda maždaug 150 USD už 1 TEU suma“ – sakė sakė Pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.
Viena tokių didžiųjų jūrinių linijų – MSC prieš kelis metus įsikūrusi Klaipėdoje ir Vilniuje, kaimyninėje Lenkijoje, Gdanske įsikurė Maersk. Šių linijų atėjimas ateityje reikš trumpėsiančius krovinių pristatymo terminus ir mažesnius gabenimo kaštus.
„Sveikintinas MSC sprendimas įsitvirtinti būtent Klaipėdos uoste, mums ir mūsų klientams tai neabejotinas pliusas, leisiantis mažinti kaštus, bei ekspedijavimo proceso kainą“- sakė T. Brasiūnas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras