Šiandien Vyriausybės pasitarime pritarta esminėms Bendros transporto ministrų deklaracijos dėl „Rail Baltica“ bendros įmonės steigimo nuostatoms.
Politinį valstybių susitarimą dėl projekto „Rail Baltica“ išreiškiančią deklaraciją šalys ketina pasirašyti rugsėjo 16 d. Vilniuje.
Rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ – siaurosios europinės geležinkelio vėžės nutiesimą iki Talino – numatoma steigti projekte dalyvaujančių valstybių bendrą įmonę. Šiuo metu derinamas šios įmonės steigimo sutarties projektas.
„Rail Baltica“ geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, įtraukta į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. Šio tinklo plėtrai numatoma speciali Europos transporto jungčių finansavimo priemonė (angl. „Connecting Europe Facility“), pagal kurią tikimasi finansavimo ir projektui „Rail Baltica“.
Transeuropiniam transporto tinklui priklausanti „Rail Baltica“ pagerins Baltijos regiono susisiekimą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užtikrins Šiaurės–Pietų geležinkelių transporto ašies plėtrą. Tai sustiprins šalies tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą.
Numatoma, kad „Rail Baltica“ paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras