Laivybos įmonės perspektyvas spalvina skirtingomis spalvomis

Dvi biržoje kotiruojamos laivybos įmonės ateitį piešia skirtingomis spalvomis – viena nemato nei krovinių gabenimo laivais, nei vietinės biržos perspektyvų, o kita pragiedrulių įžvelgia ir kurpia laivyno atnaujinimo planus. Analitikai sako, kad vilčių įmonėms atsigauti yra, bet reikia spręsti įsisenėjusias problemas.

„Nebenoriu gyventi su rožiniais akiniais ir tikėti, kad jau tuoj viskas bus gerai. Jau krūvą metų buvome užsimaukšlinę tuos akinius ir vis laukėme to kažko, bet stebuklas neįvyko. Būsiu atviras – optimizmo laivybos rinkoje nėra. Galbūt yra mažiau pesimizmo, nei buvo vakar ar užvakar, bet optimizmo – tikrai ne“, – optimizmu netrykšta Vytautas Lygnugaris, „Limarko“ laivininkystės kompanijos (LLK) prezidentas.

Pasak jo, krovinių gabenimo laivais įkainiai (frachtai) po pasaulį sukrėtusios finansinės krizės yra atsitiesę tiek nedaug, kad tai neturi ryškesnio teigiamo poveikio laivų savininkams. Indeksas „Baltic Dry“, atspindintis krovinių gabenimo sausakrūviais laivais įkainius visame pasaulyje, nuo šių metų pradžios yra pakilęs 2,3 karto, tačiau spalis buvo itin nesėkmingas (fiksuotas 19% nuopuolis), o nuo 2008 m. siektų aukštumų indeksas vis dar yra smukęs 7,3 karto.

„Nepervertinčiau šio indekso rodomo menko rinkos atsigavimo – jis atspindi pasaulinę laivybos sektoriaus sveikatą, tačiau mes veikiame tik nedideliame segmente. Lietuvos laivybos įmonės yra tokios menkos pasaulinės laivybos rinkos dalyvės, kad jų net nematyti. Matau tik viena – Lietuvos laivynas toliau mažės ir mūsų registre bus vis mažiau laivų. Ta tendencija buvo pastaruosius 10 metų ir bus toliau. Man tai aišku kaip du kart du keturi, valstybė turėtų ką nors daryti, kad būtų palanku registruoti laivus su Lietuvos vėliava“, – sako p. Lygnugaris.

Jo teigimu, Lietuvos jūrų laivų registre prieš 10 metų buvo apie 200 laivų, dabar jų telikę apie 100, o po penkerių metų geriausiu atveju bus telikę 50.

LLK šią savaitę paskelbė, kad dėl mažo biržoje cirkuliuojančių akcijų skaičiaus ir neaktyvios prekybos jomis ketina trauktis iš „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos. Dėl šio klausimo bus šaukiamas akcininkų susirinkimas, o prieš pasitraukimą dar laukia oficialus siūlymas investuotojams parduoti akcijas po 0,12 EUR (vidutinę 6 mėn. kainą).

„O kas yra ta Vilniaus birža? Ji yra tokia sekli, kad jos net nematyti. Ir absoliučiai nelikvidi“, – taip žinią apie pasitraukimą komentuoja p. Lygnugaris.

LLK šiemet sausį–rugsėjį gavo 2,5 mln. Lt grynojo pelno, o pernai atitinkamu laikotarpiu nuostoliai sudarė 30,4 mln. Lt. Pajamos šiuo laikotarpiu smuko 22%, iki 30,8 mln. Lt.

Audronis Lubys, valstybės valdomos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) generalinis direktorius, pripažįsta, kad krizė laivybos sektoriuje dar nesibaigė, tačiau rinkos ateities vien juodomis spalvomis jis nepiešia.

„Taip, pasauliniame laivybos sektoriuje krizė tęsiasi, nes vis dar jaučiame tos ekonomikos pakilimo euforijos, kai pasaulyje buvo pristatyta begalė naujų laivų, pasekmes. Laivų pasiūla vis dar viršija paklausą, tai trukdo atsitiesti krovinių gabenimo įkainiams. Tačiau situacija tikrai nėra tokia jau bloga, kaip galėtų iš pirmo žvilgsnio pasirodyti pažvelgus į mūsų akcijų kursą“, – sako p. Lubys.

Pasak jo, vertindama padėtį rinkoje, LJL pirmiausia stebi nedidelių krovininių laivų (angl. handy-size ships) sektorių, o įkainiai šiame sektoriuje nuo pavasario pakilo bent 50%. Anot jo, tokie LJL laivai kaip „Alka“, „Romuva“, „Voruta“, „Deltuva“ ar „Raguva“ yra įrodę savo efektyvumą, priešingai nei „Akvilė“, „Audrė“, „Skalva“ ar „Asta“. Neseniai buvo pranešta apie dviejų pastarųjų laivų pardavimą.

„Tačiau apie naujų laivų pirkimą galėsime galvoti tik kitais metais. Visų pirma reikia išsigryninti skolas, nusistatyti skolų grąžinimo grafikus, kitaip tariant, susitvarkyti su likvidumu“, – sako p. Lubys.

LJL savo sausio–rugsėjo mėn. finansinių rezultatų dar neskelbė. Šiemet I pusm., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įmonės nuostoliai išaugo 19%, iki 9,8 mln. Lt, o pajamos – 27%, iki 47,8 mln. Lt.

Spaudžia terminai

Laivybos įmonės neslepia, kad, siekiant išgyventi, joms dabar svarbiausia susitarti su bankais dėl esamų skolų refinansavimo, t. y. dėl naujų skolų grąžinimo terminų paskyrimo. Tačiau po įvykusio rinkos nuopuolio bankai vis dar neigiamai žiūri į laivybos įmones ir galimybes joms suteikti naujų kreditų ar galimybę laivus pirkti lizingu. LLK šių metų rugsėjo 30 d. iš viso turėjo 110,8 mln. Lt skolų bankams (SEB, „Swedbankui“, „UniCredit Bank“), dalis jų turi būti grąžinta jau iki šių metų spalio 31 d., dalis – 2015 m. ar 2017 m. LJL šiemet birželio pabaigoje turėjo 54,3 mln. Lt skolų bankams. Kreditai įmonėms yra suteikti JAV doleriais, nes šia valiuta yra gaunamos pajamos laivybos rinkoje.