Griežtos ekologijos taisyklės gali pakenkti Klaipėdos uostui

Baltijos ir Šiaurės jūrose nebegalės plaukioti laivai, varomi daug sieros turinčiu kuru. Dėl to išaugs krovinių pervežimo kaina, tad Klaipėdos uoste dirbantys verslininkai baiminasi, kad dalį krovinių gali perimti konkurentai Rytuose.

Nuo kitų metų galės plaukioti tik tie laivai, kurie sieros kiekį kure sugebės sumažinti dešimteriopai – jis negalės viršyti 0,1 proc. Teks rinktis švaresnį, bet ir daug brangesnį kurą, dėl to krovinių pervežimas neišvengiamai brangs.

Uostininkai neabejoja, kad nauji reikalavimai pakenks uosto konkurencingumui. Esą dalį krovinių gali perimti kad ir Juodosios jūros uostai, nes ten griežtesni reikalavimai nebus taikomi.

„Krovinys plauks ten, kur susidarys ekonominės sąlygos. Kur dėsis senesni laivai? Jie plauks ten, kur nėra tų reikalavimų“, – įsitikinęs AB „KLASCO“ generalinis direktorius Audrius Pauža.

Įsigaliosiantys griežtesni reikalavimai labiausiai paveiks trumpųjų pervežimų jūra sektorių. T. y. konteinerių ar vilkikais vežamų bei dalį kelio keltais plukdomų krovinių pervežimus. Todėl griežtėjantys reikalavimai esą gali duoti atvirkštinį rezultatą, nei tikimasi.

„Laivybos linijos, kurios šiandien gabena transporto priemones, jos, didindamos kainą, skatins autotransporto kompanijų vadovus priimti sprendimus – ar naudotis keltų linijomis, ar ta tą patį krovinį vežti keliais“, – verslininkų reakciją prognozuoja Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uostininkai sako prieštaraujantys ne ekologinę padėtį pagerinti turintiems griežtesniems reikalavimams, o tam, kad jie galios ne visiems rinkos dalyviams. Todėl jie sieks, kad sprendimas dėl įsigaliojimo Baltijos ir Šiaurės jūrose būtų atidėtas.

Laivų savininkai abejoja, ar tai pavyks. Tačiau teigiamai vertina „Klaipėdos naftos“ siekius savo teritorijoje įrengti naują terminalą, kuriame kaip kurą laivams galėtų pilstyti suskystintas gamtines dujas. Esą tai būtų paklausu, jei griežtesni reikalavimai laivų kurui būtų įvesti visame pasaulyje.

„Šiandien suskystintomis dujomis varomi laivai dažniausiai statomi Skandinavijos šalyse, kur jie gauna valstybės pagalbą arba turi tam tikrus fondus, kurie skiriami tokių laivų statybai, nes dabar tokie laivai kainuoja 20 proc. daugiau nei įprasti“, – pastebi Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka

Griežtesnius apribojimus viso pasaulio vandenyse plaukiojančių laivų sieros emisijai planuojama įvesti 2020–2025 metais.