Ar Kauno intermodalinis terminalas nukonkuruos jūrą?

Kovo pabaigoje Hamburge vykusioje transporto konferencijoje buvo pristatytas Kauno intermodalinio terminalo (KIT) Kauno geležinkelio stotyje (Palemono kelyne) projektas. Rudenį prasidėjusios terminalo statybos vyksta intensyviai, tad stambiausioms Europos krovinių pervežimo kompanijoms operuoti KIT ketinama pasiūlyti jau 2015 m. Pilnai išvystytas terminalas turėtų nuraškyti dalį krovinių vežimo jūra vaisių – KIT sukurta infrastruktūra leis krovinius iš Vakarų į Rytus gabenti geležinkeliais greičiau ir pigiau.

Pasak Mindaugo Butnoriaus, „Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininko, Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti kaip svarbų tašką aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos. Geležinkeliai jau greitai galės pasiūlyti mažesnius krovinių gabenimo įkainius nei jūriniai uostai. „Planuojama, kad nuo 2015 m. pervežimų jūra kainos dėl naujos direktyvos, susijusios su sieros likučių ribojimais laivų kurui, išaugs apie 20 proc. Tikėtina, kad geležinkeliais vežti ir paskirstyti krovinius bus pigiau, tad ir konkurencingiau. Kaune galėsime aptarnauti krovinius, atvykusius per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių. Kaune perskirstyti ir ant rusiškosios vėžės perkelti kroviniai iškeliaus į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Šiaurės šalis. Konteinerinio traukinio „Saulė“ pagalba galėsime pasiekti net Kiniją“, – sakė M.Butnorius.

Šalia statomo KIT yra Kauno LEZ, kur savo veiklą gali vystyti įvairios įmonės. Aplink Palemono geležinkelio stotį veikia apie 200 bendrovių, kurios jau seniai naudojasi geležinkeliu. Visgi, nutiesus Rail Baltica vėžę ir atnaujinus infrastruktūrą, bus galima aptarnauti kelis kartus didesnius krovinių srautus. „Mes kol kas rūpinamės klientų paieška Kauno intermodalinio terminalo veiklai ir krovos paslaugoms teikti. Vyksta derybos su šveicarų bendrove „Hupac“, vienu didžiausių intermodalinių operatorių Europoje, kuri jau dabar Šeštokuose perkrauna savo krovinius kartą per savaitę ir gabena juos į Kazachstaną. Pasirašytas susitarimas ir su didžiausia geležinkelių bendrove „DB Schenker Rail“. Nors ir dabar Palemono geležinkelio stotis išnaudojama, tačiau pasenusi infrastruktūra reikalavo atnaujinimo. Pastatę terminalą ir baigę tiesti Rail Baltica vėžę nuo Šeštokų iki Kauno, turėsime ką pasiūlyti į Roterdamą, Hamburgą ir kitus uostus atkeliaujantiems stambiems kroviniams.

Iš Hamburgo uosto, kuris aptarnauja apie 70 proc. Baltijos regionui skirtų krovinių, konteineriai mažesniais laivais iškeliauja į Baltijos jūros uostus. Iš jų sausuma gabenami į paskirstymo centrus. Ateityje planuojama, kad krovinius bus galima vežti tik geležinkeliais. „Lietuvos geležinkelių” dar 2008 m. atlikta studija parodė, kad krovinius perkelti nuo vienos geležinkelio vėžės ant kitos yra efektyviausia krovinių gabenimo priemonė. Geografiškai susisiekimui itin patogi Kauno vieta, nes greta esanti magistralė „Via Baltica“ ir oro uostas atveria galimybes investicijų pritraukimui. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 6-8 mln. tonų krovinių per metus. Kauno intermodalinio terminalo statybų projekto vertė – 88,2 mln. Lt. 85 proc. šios sumos finansuoja ES Sanglaudos fondas.