Uostas toliau investuoja į kanalo gilinimą

Uosto direkcija ir toliau investuoja į infrastruktūros vystymą, ypač kanalo ir krantinių gilinimą. Tai esą vienintelis ir pagrindinis įrankis, sudarant galimybę uosto įmonėms konkuruoti ir pritraukti į šalies biudžetą didesnes pajamas.

Pernai pinigai į uosto pirsų, krantinių statybą, jų ir uosto kanalo gilinimą pasiekė rekordą – investuota daugiau kaip 300 mln. litų. Panaši suma numatoma ir šiemet, tačiau didžiąją lėšų dalį planuojama skirti kai kurių, šiaurinėje uosto dalyje, esančių įmonių krantinėms sutvarkyti ir pasiekti prie jų didesnius gylius.

„Didėja laivai, o pasaulinėj laivyboj, toj globalioj laivyboj jų parametrai keičiasi. Sekančiais metais Panamos kanale bus jau nauji parametrai, kuriuos mes vadiname „Post Panamax“ laivų dydžiai pritaikyti ir be jokios abejonės uostas taip pat turi būti tam pasirengęs. Tai yra pagrindinis įrankis mūsų konkurencinėj kovoj“, – aiškino Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uosto kanalas išgilintas iki 14,5 metro. Pagal tai Klaipėda lenkia tik mažesnius – Liepojos ir Kaliningrado uostus. Rygos, Venspilio uostuose gylis siekia 17 metrų. Tačiau kol kas Klaipėdai sėkmingai pavyksta su jais konkuruoti. Vis dėl to ateityje ne tik žadama dar išgilinti kanalą, bet ir 11 laipsnių pasukti išorinę kanalo dalį. Esant dabartiniams molams, ir ypač sudėtingoms oro sąlygoms, laivų įėjimas į uostą būna sunkus.

Iki 2016 metų uosto investiciniai planai siekia daugiau kaip 1 mlrd. litų. Per metus, iš rinkliavų ir žemės nuomos, uosto direkcijos biudžetas kasmet pasipildo apie 150 mln. litų. Tačiau šių lėšų nepakanka greitai įgyvendinti investicinius planus.

„Mes labai tikimės, kad per Susisiekimo ministeriją mums pavyks suderinti subsidijų gavimą iš ES ir tuos pinigus turėsim. Dėl to ir numatom tuos projektus. Sakau, turėdami vienintelį įrankį, mes privalom, čia yra mūsų pareiga investuoti į infrastruktūrą ir kurti kuo palankesnes sąlygas didinti konkurencingumą mūsų įmonėm, kad būtų generuojamos vis didesnės pajamos Lietuvos biudžete“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Spartų investicinių planų įgyvendinimą tikimasi paspartins ir uosto bendrasis planas. Šiuo metu rengiamas jo projektas. Pasak uosto direkcijos vadovo, toks planas būtinas mažiausiai dešimčiai metų, kad atskirais atvejais nereikėtų rengti detaliųjų planų ir gaišti laiko.