CARGONEWS

Baltijos jūros rytinių uostų krovos apžvalga sausio – liepos mėnesiais

uostas 179

2014 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 24,5 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 3,9 mln. t krovinių (pokytis -26,2 proc. arba -1 385,7 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 20,6 mln. t (pokytis sudarė +3,1 proc. arba +622,6 tūkst. t).

Šių metų liepą Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,8 proc., iš viso krauta 2 814,1 tūkst. t, t. y. 128,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. liepos mėn. Didžiausią įtaką tokiam rezultatui turėjo trąšų, konteinerizuotų ir ro-ro krovinių krovos augimas, kurių atitinkamai krauta: 1 086, 7 tūkst. t (pokytis +64,5 proc. arba +425,9 tūkst. t), 424,0 tūkst. t (pokytis +2,7 proc. arba +11,3 tūkst. t), 391,0 tūkst. t (pokytis +5,7 proc. arba +21,0 tūkst. t).

2014 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uosto krovos augimą lėmė gausiausio krovinio uoste – trąšų (biriųjų, skystųjų ir pakuotų) apyvartos rezultatai – iš viso krauta 7 182,7 tūkst. t (pokytis +33,04 proc. arba 1 783,9 tūkst. t daugiau palyginti su 2013 m. sausiu–liepa). Taip pat augo ir konteinerizuotų krovinių apyvarta, jų krauta 3 210,5 tūkst. t (pokytis +21,2 proc. arba 562,2 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausį–liepą).

Biriųjų ir suverstinių krovinių, sudarančių 46 proc. Klaipėdos uosto krovos, kiekis 2014 m. sausio–liepos mėnesiais sparčiai augo – krauta 9 527,0 tūkst. t, t. y. 21,4 proc. arba 1 680,0 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio–liepos mėnesiais. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net 41,4 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova – pilta 6 100,9 tūkst. t (pokytis +1 787,2 tūkst. t). Rūdų krova 2014 metų sausio–liepos mėnesiais sparčiai augo – krauta 750,8 tūkst. t (pokytis +84,7 proc. arba +344,2 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, mažėjo: žemės ūkio produktų krauta 1 169,9 tūkst. t (pokytis -12,1 proc. arba -160,4 tūkst. t), o pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų – 844,1 tūkst. t (pokytis -30,2 proc. arba -365,7 tūkst. t).

Skystųjų krovinių krova, sudaranti 22 proc. uosto krovos, 2014 m. sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimai krito – bendra skystųjų krovinių apimtis sudarė 4 425,6 tūkst. t (pokytis -25,6 proc. arba -1 523,9 tūkst. t). Didžiausią įtaką skystųjų krovinių krovai turėjo sumenkusi naftos produktų ir skystųjų trąšų krova – naftos produktų pilta 3 392,4 tūkst. t, (pokytis -29,9 proc. arba -1 445,8 tūkst. t), skystųjų trąšų perpilta 787,3 tūkst. t (pokytis -7,9 proc. arba -67,9 tūkst. t).

Generaliniai kroviniai, sudarantys 32 proc. Klaipėdos uosto krovos, 2014 m. sausio–liepos mėn. išaugo 7,6 proc. arba 466,6 tūkst. t – krauta 6 618,3 tūkst. t. Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos augo net 28,1 proc., iš viso krauta 294,5 tūkst. t (pokytis +64,6 tūkst. t). Taip pat pastebimas ženklus konteinerizuotų krovinių augimas, iš viso krauta 3 210,5 tūkst. t (pokytis +21,2 proc. arba +562,2 tūkst. t, palyginti su 2013 m. sausio–liepos mėn.) Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, sumenko ro-ro krovinių gabenimas (iš viso krauta 2 587,0 tūkst. t, pokytis -4,1 proc. arba -110,6 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (krauta 250,0 tūkst. t, pokytis -15,6 proc. arba -46,3 tūkst. t).

2014 m. sausio–liepos mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 3 846 laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 39 laivai, o Klaipėdos uoste – 3 807 (0,3 proc. arba 10 laivų mažiau, palyginti su 2013 m. sausio–liepos mėn.).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 200 976, t. y. 18,5 proc. arba 31 371 keleiviu daugiau negu per 2013 m. sausio–liepos mėn.

Kruizinė laivyba. Klaipėdos uoste 2014 m. sausio–liepos mėn. prisišvartavo 41 kruizinis laivas, t. y. 83,3 proc. arba 13 laivų daugiau nei per 2013 m. sausį–liepą. Dėl to kruiziniais laivais atvykusių keleivių skaičius išaugo – atvyko 37 729 keleiviai (76,6 proc. arba 16 360 keleivių daugiau).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0