Priimtas didžiausias grūdų laivas Klaipėdos uosto istorijoje

Klaipėdos uoste šiuo metu lankosi „Post Panamax“ tipo laivas „Piera“, į kurį bus pakrautas iki šiol didžiausias skirtų eksportui lietuviškų grūdų kiekis per visą Klaipėdos uosto istoriją.

229,5 m ilgio, 38 m pločio laivas prišvartuotas ir pradėtas krauti prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ universalaus žemės ūkio produktų krovos terminalo krantinės Nr. 67a. Iš viso į jį planuojama pakrauti 74 tūkst. tonų kviečių. Šį kiekį matuojant geležinkelio vagonais susidarytų apie 1100 grūdovežių arba daugiau nei 16 km ilgio geležinkelio sąstatas. Rekordinę grūdų partiją į Iraną eksportuoja AB „Kauno grūdai“ drauge su UAB „Žvalguva“.

Dėl šiemet naujų infrastruktūrinių ir gylio parametrų prie kompanijos „Bega“ krantinių, uosto kapitono įsakymu buvo patvirtintos didesnės maksimalios laivų grimzlės: 13 metrų – prie 67a krantinės (naujojo pirso pietinės pusės) ir 13,2 metro – prie 69–70 krantinių. Tai dar labiau padidino Klaipėdos uosto ir kartu kompanijos „Bega“ praėjusiais metais pradėto eksploatuoti universalaus žemės ūkio produktų eksporto–importo terminalo pajėgumą ir galimybes, kurios šiuo metu jau yra maksimaliai išnaudojamos tiek eksportuojant lietuviškus grūdus, tiek pakraunant bei iškraunant kitus birius krovinius.

„Įgyvendinus investicijas šiame terminale, užtikrinus gylius prie krantinių, atsiveria plačios galimybės priimti didesnius laivus, pritraukti visiškai naujus krovinius. Džiugu, kad Klaipėdos uostas iš trumpų pervežimų (fiderinio) tampa ne tik konteinerių, bet ir birių krovinių paskirstymo centru (hub‘u). Tokio modernaus, technologiškai apginkluoto terminalo, kuris pasižymėtų reversinėmis galimybėmis, Baltijos šalių uostuose neteko matyti“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, viena vertus, šis rekordas yra didelis pasiekimas tiek Klaipėdos uostui, tiek krovinių siuntėjams, kuriems yra svarbu optimizuoti krovinio gabenimo išlaidas, kita vertus, terminalo galimybės leistų pakrauti dar didesnį kiekį grūdų: šiuo metu vien tik kviečių „Begos“ talpyklose yra sukaupta per 120 tūkst. t, o maksimali laivo „Piera“ talpa – apie 91 tūkst. t, tačiau tam, kad jis būtų tiek pakrautas, reikia maksimalios 14,4 m grimzlės.

„Nauji gyliai – tai naujo požiūrio ir gero Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Uosto kapitono tarnybos darbo bei bendradarbiavimo su krovos kompanijomis rezultatas. Labai reikšminga yra darni uosto suprastruktūros ir infrastruktūros plėtra, galimybė operatyviai panaudoti sukuriamus naujus krovos pajėgumus ir tenkinti krovinių siuntėjų lūkesčius. Pastaruoju metu uoste daug buvo padaryta, liko ne tiek ir daug, kad Klaipėdos uoste būtų pasiekti maksimalūs parametrai. Labai svarbu, kad Uosto direkcijos vadovybė tai puikiai supranta ir jau dabar pradeda įgyvendinti tolesnio uosto vystymo programas“, – priduria A. Kuzmarskis.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta daugiau kaip vienas milijonas tonų grūdų. Įprastai per metus Lietuvos ūkininkai užaugina apie 4 mln. tonų grūdų, apie 2 mln. tonų suvartojama vidaus rinkoje, dar apie 2 mln. tonų eksportuojama. Daugiausia lietuviško derliaus išplukdoma į Iraną ir Šiaurės Afriką. Klaipėdos uoste grūdus krauna 5 kompanijos. Iš viso šį sezoną „Bega“ planuoja krauti apie 1,5 mln. t žemės ūkio produktų, iš kurių apie 1 mln. t bus Lietuvoje išaugintas grūdų derlius.