Klaipėdoje kraunamas didžiausias Lietuvos uosto istorijoje grūdų laivas

Klaipėdos uoste šiuo metu kraunamas „Post Panamax“ tipo laivas „Piera“. Į jį bus pakrautas iki šiol didžiausias lietuviškų eksportinių grūdų kiekis per visą Klaipėdos uosto istoriją. Rekordinis Lietuvos ūkininkų derliaus krovinys bus išsiųstas į Iraną.

229,5 m ilgio, 38 m pločio laivas prišvartuotas ir pradėtas krauti prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Universalaus žemės ūkio produktų krovos terminalo krantinės. Iš viso į jį planuojama pakrauti 74 tūkst. tonų kviečių.

Šį kiekį matuojant geležinkelio vagonais susidarytų apie 1 100 grūdovežių, arba daugiau nei 16 km ilgio geležinkelio sąstatas. Rekordinę grūdų partiją į Iraną eksportuoja AB „Kauno grūdai“ drauge su UAB „Žvalguva“.

Laivą milžiną pakrauti 74 tūkst. tonų kviečių užtrunka maždaug keturias paras. Dėl lietingų orų šįkart krova kiek užsitęs. Išvykdamas iš Klaipėdos, laivas gigantas uosto biudžete už vieną vizitą paliks 220 tūkstančių litų uosto rinkliavų.

Galimybė tokius milžiniškus kiekius žemės ūkio produkcijos pakrauti į vieną laivą atsirado kartu su naujuoju kompanijos „Bega“ terminalu.

Vienintelis toks Baltijos jūroje terminalas atvėrė galimybes Klaipėdai vykdyti ne tik trumpų pervežimų uosto funkciją, o tapti ir birių krovinių paskirstymo į mažesnius laivus centru.

„Įgyvendinus investicijas šiame terminale, užtikrinus gylius prie krantinių, atsiveria plačios galimybės priimti didesnius laivus, pritraukti visiškai naujus krovinius. Džiugu, kad Klaipėdos uostas iš fiderinio tampa ne tik konteinerių, bet ir birių krovinių hub‘u. Tokio modernaus, technologiškai apginkluoto terminalo, kuris pasižymėtų reversinėmis galimybėmis, Baltijos šalių uostuose neteko matyti“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Dėl šiemet atsiradusių naujų infrastruktūrinių ir gylio parametrų prie kompanijos „Bega“ krantinių, Uosto kapitono sprendimu, buvo patvirtintos didesnės maksimalios laivų grimzlės iki 13,2 metro.

Tai padidino universalių žemės ūkio produktų eksporto ir importo galimybes. Tačiau tam, kad milžiniški laivai, atplaukę į Klaipėdos uostą butų pilnai pakrauti, uosto gylis, skaičiuojama, turi pasiekti 17 metrų.

„Šis rekordas yra didelis pasiekimas tiek Klaipėdos uostui, tiek krovinių siuntėjams, kuriems yra svarbu optimizuoti krovinio gabenimo kaštus, kita vertus, terminalo galimybės leistų pakrauti dar didesnį kiekį grūdų: šiuo metu vien tik kviečių „Begos“ talpyklose yra sukaupta per 120 tūkst. t, o maksimali laivo „Piera“ talpa – apie 91 tūkst. t, tačiau tam, kad jis būtų tiek pakrautas, reikia maksimalios 14,4 m grimzlės“, – galimybes vertino kompanijos „Bega“ generalinis direktoriaus Aloyzas Kuzmarskis.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus apskaičiavo, kad 17 metrų gylį Klaipėdos uostas galėtų pasiekti per ketverius metus. Krantinių gilinimui numatyta 600 mln. litų. Iš viso per šį laikotarpį į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 1,149 mlrd. Lt

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta daugiau kaip vienas milijonas tonų grūdų. Įprastai per metus Lietuvos ūkininkai užaugina apie 4 mln. tonų grūdų, apie 2 mln. tonų suvartojama vidaus rinkoje, dar apie 2 mln. tonų eksportuojama.

Daugiausia lietuviško derliaus išplukdoma į Iraną ir Šiaurės Afriką. Klaipėdos uoste grūdus krauna 5 bendrovės. Iš viso šį sezoną „Bega“ planuoja perkrauti apie 1,5 mln. t žemės ūkio produktų, iš kurių apie 1 mln. t bus Lietuvoje išaugintas grūdų derlius.