„Linava“: mokesčiai degalams pagal išmetamą CO2 kiekį juos brangins kasmet

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Lietuvos Premjerą Andrių Kubilių, prašydama atkreipti Vyriausybės dėmesį į galimą žalą transporto sektoriui ir šalies ekonomikai, dėl Europos Komisijos pasiūlymų peržiūrėti energetikos produktų apmokestinimą.

Remiantis Europos Komisijos siūlymu, energetikos produktai būtų apmokestinami pagal išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį ir energetinę vertę.

Europos Komisijos bei Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) skaičiavimais, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. akcizo tarifas dyzelinui išaugtų nuo dabar nustatyto ES minimalaus 330 eurų už 1000 l iki 412 – 425 eurų už 1000 l dydžio. Darant prielaidą, kad dyzelino kaina per šį laikotarpį išliks stabili, vien tik dėl naujai siūlomos mokesčių struktūros dyzelino kaina iki 2018 m. išaugtų 0,38-0,43 Lt/l.

Įvertinus nuolatinį naftos kainų didėjimą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių kainodaros ypatumus, siūloma nauja mokesčių tvarka sukeltų kasmetinį dyzelino kainų augimą.

Komercinės paskirties dyzelino neliks

Kitas nepalankus aspektas vežėjams – projekte numatoma panaikinti galimybę šalims narėms taikyti skirtingus mokesčius komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui.

ES viduje kelių transportu yra vežama apie 75 proc. visų krovinių, todėl kylančios dyzelino kainos didins kelių transporto įmonių sąnaudas, mažins pelningumą bei investicijas.

„Įgyvendinus Europos Komisijos iniciatyvą, dėl didėsiančių degalų kainų kils būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, didės infliacija ir lėtės visas ūkio augimas. Todėl aplinkosauginių tikslų siekimas didinant kuro mokesčius duos daugiau žalos negu naudos tikimasi gauti“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, asociacijos „Linava“ prezidentas.

Pasak jo, siūlomas dyzelino apmokestinimo principas nieko bendra neturi nei su CO2išmetamo kiekio, nei su naftos suvartojimo sumažinimu. EK iniciatyvos tikslas, padidinus mokesčius dyzelinui, paskatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, neduos laukiamo rezultato, nes kelių transporto vartotojų elgsena išliks nepakitusi. Komercinis kelių transportas yra beveik 100 procentų priklausomas nuo dyzelino ir neturi jokių alternatyvų naudoti kitas kuro rūšis.

„Lietuvos kelių transporto bendruomenė supranta ir vertina Europos Komisijos siekį mažinti oro taršą ir vykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje, tačiau abejonių kelia pasirinktų mokestinių priemonių nauda siekiant užsibrėžtų tikslų.“, – tikina A. Kondrusevičius.

Anot jo, užsibrėžtų tikslų galima būtų pasiekti tik skatinant investicijas į mažiau taršias, alternatyvias degalų rūšis naudojančias transporto priemones, švaresnių degalų kūrimą bei ekologiško vairavimo mokymus.

Naudoja ekologiškus vilkikus

Krovininis transportas Lietuvoje padarė didžiulį kokybinį šuolį išmetamų teršalų ir sunaudojamų degalų kiekio mažinimo linkme. Šis rodiklis pasiektas privataus kapitalo didelių investicijų įsigyjant EURO 4 ir EURO 5 ekologiškumo standartą atitinkančias krovinines transporto priemones, kurios sudaro 41 proc. viso Lietuvos tarptautinių gabenimų transporto parko.

Krovininė transporto priemonė, atitinkanti aukščiausią ekologiškumo standartą EURO 5, į aplinką išmeta 97 proc. mažiau CO2, 81 proc. mažiau angliavandenilių, 86 proc. mažiau azoto oksidų ir 97 proc. mažiau kietųjų dalelių lyginant su EURO 0 kategorijos automobiliu, pagamintu 1990 m. Vidutinės degalų sąnaudos, tiesiogiai susiję su netoksiškų CO2dujų išmetimais, didelių investicijų dėka buvo sumažintos nuo 50 l/100 km iki 32 l/100 km.

Asociacijos ‚Linava“ vežėjai tikina, jog siūloma nauja energetinių produktų apmokestinimo tvarka turėtų neigiamų pasekmių ne tik Lietuvos kelių transporto sektoriui, tik pradedančiam atsigauti po ekonominės krizės, bet ir visai ES ekonomikai, balansuojančiai tarp stagnacijos ir recesijos.