Balandžio 3-4 d. Rygoje vykusiame Baltijos šalių Kelių transporto ekspertų susitikime dalyvavęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” sekretorius Transporto politikai Gintautas Ramaslauskas, kartu su Susisiekimo ministerijos Kelių ir aviacijos departamento direktoriumi Šarūnu Baubliu, Kelių transporto skyriaus vedėju Jauniumi Jasiūnu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėju Rolandu Mazaliausku aptarė aktualiausias regiono vežėjų problemas su kolegomis iš Estijos ir Latvijos.
Specialistams didžiausią nerimą kelia jau patvirtinti įstatymo pakeitimai, kuriuose užsienio vežėjams numatytos 300 000 ir 400 000 rublių baudos už administracinius pažeidimus, tokius kaip tinkamo trečiųjų šalių leidimo neturėjimas bei eilė kitų nuobaudų.
Lietuvos transporto ekspertai informavo, jog mūsų šalis kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši apie Rusijoje taikomas dideles baudas užsienio vežėjams informuotų Pasaulio prekybos organizaciją. Tokių baudų taikymas, Lietuvos vežėjų nuomone, pažeidžia laisvos ir sąžiningos konkurencijos principus, kurie įtvirtinti PPO narių tarpusavio įsipareigojimuose .
Asociacija „Linava“ kreipėsi į Tarptautinę vežėjų sąjungą IRU dėl kuo greitesnės reakcijos į susiklosčiusią padėtį.
Estijos ekspertai pristatė šios šalies vežėjų darbo patirtį naudojant taip vadinamuosius specialiuosius dvišalius leidimus su papildoma žyma, leidžiančia gabenti trečiųjų šalių krovinius į Rusijos terminalus. Tokie leidimai sudaro apie 60 proc. visų Estijos vežėjų naudojamų leidimų, tačiau ir juos naudojant kyla nemažai nesklandumų, nes Rusijos pareigūnai turi teisę gana laisvai traktuoti leidimų naudojimą.
Lietuvos ir Latvijos vežėjai kol kas tokių leidimų nenaudoja, bet ir važiuodami su įprastiniais dvišaliais ar trišaliais leidimais patiria nepatogumų Rusijoje. Ekspertų nuomone nėra aiškūs trečiųjų šalių kilmės krovinių gabenimo nustatymo kriterijai.
Baltijos šalių transporto specialistų susitikime aptartas ir naujų ES reglamentų įgyvendinimas Kelių transporto įmonių licencijavimo taisyklėse. Lietuva yra bene vienintelė iš Baltijos šalių reikalaujanti, kad faktinė transporto įmonės buveinė sutaptų su registracijos vieta,. Taip pat mūsų šalis gana griežtai reglamentuoja reikalavimus vežėjo reputacijai.
Susitikime aptarti nauji ES teisės aktų projektai susiję su skaitmeninių tachografų naudojimu bei kabotažu. Baltijos šalys teiks pasiūlymus Europos Komisijai visiškai panaikinti apribojimus vidaus gabenimams ES šalyse ir leisti laisvą tokių vežimų konkurenciją.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras