Su UAB „Praslas“, užsiimančios pjautinės medienos importu ir eksportu, generaliniu direktoriumi Rolandu Zakarevičiumi susitinkame jų ofise – Žvėryne. Logistika – svarbus įmonės veiklos veiksnys. Kalbamės apie logistikos procesus, gabenant medieną, veiklos planus ir situaciją Europos bei Azijos rinkose.
Kaip gimė idėja įkurti tokio pobūdžio veikla užsiimančią įmonę?
„Praslas“ – lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2000 metais.
Kokia Jūsų darbo specifika?
Mūsų klientai – visame pasaulyje, išskyrus Japoniją ir Australiją. Dirbame tiesiogiai su įmonėmis, be tarpininkų. Mes esame žaliavų tiekėjai. Tiekiame ruošinius statybų pramonei, baldų pramonei ir t.t.
Patys valdome žaliavas. Mūsų klientas – galutinis vartotojas įvairiose pasaulio šalyse, taigi netgi 2008 m. JAV krizė, o vėliau – Europos krizė – mūsų, galima sakyti, nepaveikė, nes mes diversifikavome rizikas – daugiau dirbome Azijoje nei Europoje. Ten nebuvo krizės. 2009 m. Kinijoje ir Pietryčių Azijoje buvo ekonomikos kilimas. Dabar jau esame grįžę ir truputį daugiau dirbame Europoje. Čia realizuojame apie 60 proc. savo gaminių.
Ar turite atstovybių kitose šalyse?
Kinijoje veikia mūsų atstovybė. Ten dirba kinai, su jais dirbti labai gerai. Jie moka kalbą, jų mąstymas kitoks nei mūsų. Azijoje nesistengiame primesti žaidimo taisyklių, siekiame adaptuotis. Reikia suprasti jų kultūrą, mąstymą ir tada lengva dirbti.
Kokį vaidmenį jūsų veikloje vaidina vežėjai?
Vežėjas – svarbus vaidmuo mūsų veikloje. Mūsų tikslas – atvežti klientui laiku ir to, ko reikia. Svarbu, kad krovinys atvyktų nesugadintas.
Kokiomis transporto rūšimis transportuojate savo gaminius?
Vežame ne tik kelių transportu – naudojame visas transporto priemones, išskyrus lėktuvus. Geležinkeliu gabename iš Rusijos. Sibire taip pat turime savo atstovybių.
Kelių transportu importuojame žaliavas iš Ukrainos, Rusijos iki Uralo, Baltarusijos. Konteineriais gabename iš Afrikos, Brazilijos, Indonezijos, Tanzanijos.
Eksportui naudojame krovininius automobilius maršrutais Vakarų Europa-Skandinavija. Į Prancūziją ir Šiaurės Afriką taip pat gabename laivais.
Ar transportininkai gali patenkinti jūsų poreikius?
Jaučiame automobilių transporto stygių. Į Daniją labai dideli krovinių srautai, bet transportininkai ten važiuoja nenoriai, nes iš ten nėra krovinių.
Kokią išeitį radote?
Pradėjome naudoti multimodalinius pervežimus. Be to, pastiprinome jūrinius gabenimus.
Gabenimo srautai 2011 m. labai padidėjo – apie 30 proc. Šiemet, 2012 m., planuojame augti apie 20 proc. Tai – realūs planai. Esame tam pasirengę.
Vadinasi, esate patrauklūs klientams, nes galite garantuoti didelius gabenimo srautus.
Mes įdomūs dideliems parduotuvių tinklams, turime didelį sandėlį, operatyvų tiekimą dėl logistikos įmonių pagalbos. Rinkos tendencijos leidžia augti.
Kadangi krizė paveikė daugelį importo kompanijų, dabar pasirašome kontraktus 1 metams. Kiekius galime fiksuoti ilgesniam laikotarpiui. Jie nuolat didėja.
Kokie jūsų išgabentų krovinių srautai buvo pernai?
Pavyzdžiui, iš Ukrainos į Lietuvą pernai atgabenome per 600 krovinių, iš Baltarusijos į Lietuvą – 1362, iš Rusijos į Lietuvą – 85 krovinius.
Eksporto srautai taip pat aktyviai didėja. Daugiausiai krovinių išgabenome į Daniją – 929, į Prancūziją – per 100, Lietuvoje – 440.
Kaip vertinate logistikos struktūrą Lietuvoje?
Mano galva, Lietuvos viduje logistika sutvarkyta silpnai, transportininkai dažnai suka galvą, ką daryti, kai nuveži krovinį pirmyn, o atgal neturi ką vežti. Turėtų veikti kokia nors bazė, kuri leistų tas problemas operatyviai išspręsti.
Ekspertų nuomonės
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
„FedEx“ vadovaujamas konsorciumas kartu su fondu „Advent International“ susitarė dėl Lenkijos paštomatų operatoriaus „InPost“ išpirkimo už 7,8 mlrd. €. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos siuntų pristatymo rinkoje. Atrodytų – paštomatai, el. prekyba, kuo čia dėti sunkvežimiai? Iš tikrųjų – labai net kuo. Analizuojame, kokias pasekmes šis sandoris turės transporto įmonėms.
2026-02-18
Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie programos „STOP kelių naikinimui“ pradžią. Iki 2028 metų Lietuvos keliuose atsiras 18 automatinių dinaminių svarstyklių sunkvežimiams, o Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) kontrolės funkcijų finansavimas išaugs dešimt kartų.
2026-02-17
Komentarai
Šaunuoliai, niekada nebuvo atvejo, kad neišspręstų bet kuriame darbe pasitaikančių problemų. Sėkmės visam kolektyvui. Malonu su jumis dirbti.
nu jo... grazu.... bet... pjautine mediena - tai keiksmazodis, nes musu "verslinykai", sugeba pakraut 27-29 tonas, o ant cmr uzrasyt 21. vat ir visas jusu vadinamas geris - nekeliat bangu, tai ir dirbat dar... ta pati ir lenkai daro - pakrauna 15t baldines plokstes, o bendra mase gaunas 42t ant svaru....
Seniai su jais dirbome, dar prieš krizę, įspūdžiai liko labai geri. Patariu.
Sauni kompanija, rekomenduoju.
Pasikreipeme ir mes i juos perskaite si grazu skelbima ziuresim gal ir mum duos darbo....
Taip ir toliau .Sėkmės visam kolektyvui.
Sauni kompanija
Mes taip pat daug dirbam - saunuoliai :) Visada randa kuo padeti ir geranoriskai sprendzia problemas.
smagu su jais dirbti puiki kompanija.tokiu kaip jie vienetai,sekmes jums nuo autogikos kolektyvo
Jūsų komentaras