CARGONEWS

Tomas Degutis: „Esame Lietuvos penkiakovininkai transporto srityje“

13074
Su ekspedicinės kompanijos „Axis Transport“ akcininku Tomu Degučiu kalbamės apie sunkmečiu įkurtą transporto įmonę, požiūrį į darbuotojus bei lietuviško kapitalo svarbą versle. 

Turite įvairiapusiškos patirties transporto versle – vadovavote lietuviško kapitalo transporto bendrovei „Eurotolis“, taip pat užėmėte vadovaujančias pareigas tarptautinėje įmonėje.  Kodėl vis dėlto kilo idėja sunkmečiu steigti savo įmonę? 
 
Transporto srityje dirbu nuo 1996 m. Baigęs Kauno technologijos universitetą, pradėjau nuo vadybininko darbo įmonėje, kuri šiuo metu Lietuvoje yra viena iš rinkos lyderių. Kai UAB „Eurotolis“ tapo Olandijos ekspedijavimo kompanijos „Frans Maas“ padaliniu, o vėliau ją nupirko „DSV Transport“, vadovų reikėjo mažiau, taigi pradėjau galvoti apie savo verslą. Iki jo ėjau po truputį, tačiau užtikrintai – išmokau verslo abėcėlės, patirties sėmiausi iš užsienio ekspertų. 
 
Akcentuojate lietuviško kapitalo svarbą versle. Kodėl? Ką Jums tai reiškia? 
 
Kokie bus įmonės rezultatai priklauso ne nuo to, ar ji nacionalinė, ar tarptautinė, o nuo žmonių, kurie toje įmonėje dirba. Lietuviško kapitalo įmonės privalumas tas, kad gali tvarkytis taip, kaip tau patinka:  daugiau įsigilinti į žmones, į rinką, gali sau gaires nusipiešti, kaip dirbti, ką paremti. Pavyzdžiui, pernai nedarėme kalėdinės šventės. Tuos pinigėlius, kuriuos būtume išleidę vakarėliui, nutarėme paaukoti vaikų namams. 
 
Tarptautinėje kompanijoje visos darbo sistemos ir metodika yra patiekta „ant lėkštutės“, tik reikia pasiimti, o nacionalinėse kompanijose jas turi susikurti. Norint pradėti nacionalinį verslą jau turi į jį ateiti turėdamas patirties – turi gerai išmanyti, kaip šiuolaikinės technologijos naudojamos transporte. 
 
Koks jūsų įmonės kolektyvas? 
 
Šiuo metu pas mus dirba 22 žmonės, tačiau planuojame plėtrą. Darbuotojų amžiaus vidurkis – 27 m. Jie kviečiami jau turintys patirties transporto srityje. Pagrindinis atrankos kriterijus – sugebėjimas dirbti komandoje. Taip pat prašome rekomendacijų iš buvusio darbdavio. 
 
Visa tai, ką jau esame pasiekę, – mūsų kolektyvo įdirbis. Esame subūrę itin stiprią komandą. Visi kartu planavome, visi kartu siekėme ir tai darysime ateityje. Mūsų įmonės šūkis irgi kiek netransportinis – vertybė – būti kartu!

  
 
Kaip motyvuojate savo darbuotojus? Kokiomis priemonėmis skatinamas jų lojalumas kompanijai? 
 
Su kiekvienu darbuotojų vyksta individualūs pokalbiai. Mūsų tikslas – susitarti dėl ilgalaikio kontrakto, juk šiame versle svarbiausias žmogiškasis faktorius. Kiek  stiprūs įmonėje dirbantys žmonės, tiek stipri ir kompanija.  Mes investuojame ne į mechanizmus, bet į žmones. Šiuo metu ieškome gabių specialistų, kuriems galėtume suteikti vietą save realizuoti.
 
Kas yra pagrindiniai Jūsų įmonės klientai? 
 
Apie 70 proc. įmonės klientų yra lietuviškos kompanijos ir tik 30 proc. – tarptautinės. 
 
 
Kokiomis kryptimis ekspedijuojate krovinius? Galbūt planuojate naujų maršrutų plėtrą? 
 
Orientuojamės į paslaugą nuo „durų iki durų“. Dirbame beveik visoje Europoje – gabename iš ir į Vakarų, Rytų, Centrinę Europą, Baltijos valstybes, Skandinaviją, Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną bei Ukrainą. Šiuo metu mąstome apie maršrutus į ir iš Ispanijos bei Prancūzijos. 
 
Šiuo metu valdote 500 kv. m. sandėlių plotą. Gal galvojate plėstis? 
 
Taip, planuojame nuomotis didesnį, maždaug 2000 kv. m. sandėlio plotą, nes jaučiame poreikį. Savų logistikos kompleksų statytis neketiname, nes sandėliavimo poreikis yra kintantis. 
 
Naujuose plotuose sandėliuosime ir lietuviškų, ir tarptautinių kompanijų prekes. Orientuojamės į kompleksinės logistikos paslaugas – 3PL – (aut. pastaba – 3PL paslaugos apima: prekių priėmimą, jų sandėliavimą ir skirstymą, transportavimą, sąskaitų išrašymą, su prekių judėjimu susijusios informacijos valdymą ir pan.). 
 
Ar turite savo vilkikų parką? 
 
Kaip ir daugelis tarptautinių ekspedicinių kompanijų, taip ir mes, savo autoparko neturime. Dirbame su subrangovais. 
 
Koks pagrindinis jūsų kompanijos tikslas krovinio gabenimo procese? 
 
Reguliarumas. Dauguma mūsų reisų yra vykdomi nuolatiniu grafiku, pavyzdžiui, du ar tris kartus per savaitę. Jei turi gerai suformuotus transporto srautus, gali pasiūlyti klientams greitesnį pristatymą už prieinamą kainą. 

Lietuvoje jau senokai susiformavęs neigiamas požiūris į ekspeditorius, kaip manote, kodėl ekspeditorius dažniausiai ne draugas vežėjui? Ką Jums reiškia sąvoka  blogas ekspeditorius? 
 
Labai gaila, kad taip yra, bet kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje yra gerų ekspeditorių. Man blogas ekspeditorius yra tas, kuris už suteiktas paslaugas negali atsiskaityti laiku, kaip sutarta. Šiame versle uždirbti galima tik tada, kai dirbama nuolat ir reguliariai. 
 
Geras ekspeditorius turi klientui nustatyti mokėjimo limitą. Tai kartais apsaugo netgi nuo bankroto. 
 
Kaip jums pavyko sureguliuoti atsiskaitymų sistemą? 
 
Turime klientų, kurie atsiskaito ir per 60 d., bet mes vežėjams sumokame nuo 1 iki 45 d., kaip esame susitarę. Atsiskaitymus pavyko sureguliuoti dėl to, kad turime apyvartinių lėšų. Mums svarbiau pirmiausia atsiskaityti su vežėjais, o paskui išmokėti pinigus sau. 
 
Ne paslaptis, kad ekspeditoriai apyvartines lėšas investuoja į verslą ar dar kažkur. Mano galva, prioritetas – atsiskaityti su vežėjais ir tik tada, jei netrūksta apyvartinių lėšų, galima kažkur investuoti. 
 
Lietuvoje ilgą laiką transporto verslas buvo vykdomas neprofesionaliai, šiek tiek „spekuliantiškai“. Tarkime, pamatydavo transportininkas, kad jo kaimynui sekasi pardavinėjant žemes, ir jis tuojau pat to užsimatydavo – iš apyvartinių lėšų, skirtų atsiskaityti su klientais, investuodavo, o paskui, nepasisekus, dėl avantiūrizmo bankrutuodavo ir pagrindinis verslas.  

Kokią metinę apyvartą planuojate? 
 
Apie  17 mln. Lt. Jei lygintume su pernai metų, tai ji yra daugiau kaip 3 kartus didesnė. 

Ar pastebite rinkos atsigavimo ženklų? 
 
Rinka atsigauna, na, žinoma, transporto įmonių dabar yra šiek tiek mažiau, tai joms tenka didesni krovinių kiekiai, tačiau vis tiek pastebimas krovinių srautų augimas. 
Atsigavimą pastebėjome antroje vasaros pusėje. Spalis irgi labai intensyvus, daug darbo. Prieš Kalėdas gal nebus tiek daug, rinka keičiasi, gal prieš 10 m. ir būdavo sujudimas prieš Kalėdas, o dabar visi linkę kuo anksčiau susiplanuoti, taigi pats darbymetis bus spalį ir lapkritį. 

Kaip analizuojate pokyčius rinkoje? 
 
Ją reikia stebėti nuolat. Daug metų dirbant transporto srityje jau yra suformuotas ryšių tinklas, susitinkame su kolegomis, diskutuojame. Taip pat tenka nemažai skaityti. 
 
Kokie jūsų ateities planai savame versle? 
 
Jei rastume bendraminčių, galėtume vienytis ir taip auginti apyvartą, juk rinka tampa vis labiau globali. Globalizacijos galima siekti ir Lietuvoje su vietiniais rinkos žaidėjais. Sutapus įmonių kultūroms, bandytume bendradarbiauti. 
 
Aišku, galėtume ir nupirkti kokią nors įmonę. Mūsų ilgalaikis tikslas – tapti viena iš 5 stipriausių Lietuvos transporto bendrovių. Tai, manyčiau, įmanoma per 10 m. 
 
Ar aktyviai dirbdamas randate laiko pailsėti? 
 
Man verslas – ir sportas, ir darbas. Dirbu 8 valandas per dieną, bet miške, vaikščiodamas su šunimi, galvoju apie originalius transportinius sprendimus. 
 
 

Komentarai

Vita Bojarune 2011-06-16 20:31

Tomai, sėkmės Jums!

osvaltas vaidas 2010-10-29 12:13

Sveiki tautieciai ;) Puikus straipsnis, kaip ir jus visi. Sekmes! ;)

Стесик Глеб 2010-10-27 11:29

Man duoda pačius "skaniausius" krovinius, neturėjau su jais problemų. Labai džiaugiuosi jų sėkme.

Vasilevich Roman 2010-10-25 09:45

AXIS šaunuoliai, gerai dirba...


Jūsų komentaras

Vardas:

Ekspertų nuomonės

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0

FedEx“ už 7,8 mlrd. € išperka Lenkijos „InPost“. Ką tai reiškia vežėjams keliais

„FedEx“ vadovaujamas konsorciumas kartu su fondu „Advent International“ susitarė dėl Lenkijos paštomatų operatoriaus „InPost“ išpirkimo už 7,8 mlrd. €. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos siuntų pristatymo rinkoje. Atrodytų – paštomatai, el. prekyba, kuo čia dėti sunkvežimiai? Iš tikrųjų – labai net kuo. Analizuojame, kokias pasekmes šis sandoris turės transporto įmonėms.

2026-02-18
0