Pėstiesiems ir dviratininkams pastebėti vilkiką yra labai nesunku, bet, deja, vilkikui pastebėti pėstįjį ar dviratininką nėra taip jau paprasta. Vilkikas turi daug daugiau „juodųjų zonų“ nei lengvasis automobilis, o tai – pagrindinė problema, nepaisant to, kad yra ne mažiau nei 4 galinio vaizdo veidrodėliai. Ypač problematiška yra vilkiko dešinioji pusė. Statistiškai 20 proc. eismo įvykių tarp vilkikų ir kitų eismo dalyvių įvyksta šiems sukant į dešinę.
Sustojus prie sankryžos, situacija šalia vilkiko gali greitai pasikeisti. Kuomet vilkiko vairuotojo dėmesys sukoncentruotas į kitus dalykus, šalia transporto priemonės netikėtai gali atsidurti pėstysis ar dviratininkas, kurio vairuotojas gali nepamatyti, sukdamas į dešinę. Ypači greitai ir šalia gali atsidurti ir dviratininkas.
Projektas „Intersafe-2“, kurį finansuoja Europos Sąjunga, skirtas tam, kad padarytų sankryžas saugesnes. Sistema yra skirta išspręsti būtent dešiniosios vilkiko pusės tamsiųjų zonų problemą. Lazeriniai ir ultragarso jutikliai stebi visą dešiniąją vilkiko pusę. Kuomet jutikliai užfiksuoja kliūtį, esančią per arti vilkiko, jie iškart apie tai informuoja vairuotoją ir šią informaciją siunčia į prietaisų skydelio ekraną bei skleidžia įspėjamąjį garsą.
Kuo situacija kritiškesnė, tuo didesnis signalo garsas ir dažniau mirksi daviklis prietaisų skydelyje.
Vis dėlto ir patiems eismo dalyviams reiktų žinoti apie vilkikų „juodąsias zonos“ dešinėje jų pusėje ir vengti ten atsidurti. Tie, kurie supranta, kaip juda vilkikas, ir kaip jis yra valdomas normaliomis eismo sąlygomis, įprastai nelenda į dešiniąją jo pusę.
Kai kuriuose vilkikuose būna galinio vaizdo kameros, persirikiavimo pagalbos sistema, jos padeda, tačiau ne visada. „Intersafe-2“ sistema vis dar tobulinama ir yra kūrimo stadijoje.
Apie „Intersafe-2“
Šis Europos mokslinių tyrimų ir plėtros projektas yra skirtas tyrinėti saugumą sankryžose. Projekte dalyvauja 11 kompanijų (Volvo, VTT, Sick, Volkswagen, Inria, NEC, BMW, TRW, Technical University of Cluj-Napoca, IKA ir Swarco Traffic Systems) šešiose šalyse.
Saugumo priemonės vilkikams, kurias sukūrė „Volvo“, yra unikalus projektas. Kiti projekto dalyviai tyrinėjo ir siūlė sprendimus kitoms situacijoms. „Intersafe-2“ projekto tikslas – suprasti pavojingas situacijas sankryžose ir pateikti problemų sprendimo būdus.
Kaip veikia vilkiko saugos sistema?
1. Lazeriniai ir ultragarso jutikliai skenuoja tas vietas, kurių vairuotojas nemato.
2. Ekranas kabinoje rodo, kaip atrodo vilkikas iš paukščio skrydžio vietovės atžvilgiu.
3. Kita kamera rodo kelio išsidėstymą, juostas, šalia esančius takus.
4. Radijo imtuvas ant vilkiko stogo gauna informaciją iš šviesoforų, ar niekas nepaspaudė mygtuko, norėdamas pereiti gatvę ir ar pėstiesiems dega žalia ar raudona šviesoforo spalva.
Vaizdinė medžiaga:
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras