Magistraliniai elektriniai ateities vilkikai

Koncernas “Scania” kaip ir dauguma transporto priemonių gamintojų bando pasukti taupumo ir ekologiškumo keliu. Elektrifikuotas greitkelis gal skamba kažkiek keistai, tačiau būtent šiuo keliu suka skandinavai.

Kol kas bandymai šioje srityje yra eksperimentiniai, tačiau tai netrukdo “Scania” kompanijai dalyvauti net kelete tokių projektų.

Nieko jau nebestebina elektriniai lengvieji automobiliai ar tam tikros rūšies sunkvežimiai, tačiau visiškai elektrinio tolimųjų reisų vilkiko kol kas niekas nebandė. Pagrindinė problema – per maža baterijų talpa. Norint, kad vilkikas įveiktų per dieną daugiau nei 500 km. reikia daugybės baterijų, tuomet kenčia kroviniui skirtas tūris ir galima pakrauti masė, o tai neefektyvu.

Jei transporto priemonė galėtų gauti elektros energiją iš kelio infrastruktūros kelionės metu, tuomet tokių vilkikų galimybės tampa visai kitokios. Beliko tą infrastruktūrą sugalvoti.

Kalbėti apie tokių transporto priemonių privalumus galima daug. Pirmiausia tai yra ekologija, o be to elektrinis variklis yra daug efektyvesnis tad ir energija panaudojama geriau. Atkristų ir būtinybė turėti didelės talpos elektros energijos baterijas.

„Scania“ kartu su „Siemens“ Švedijoje jau bando ir tyrinėja tokią galimybę. Planuojama, kad neužilgo bus pradėta modernizuoti greitkelį, kad vilkikai galėtų gabenti geležies rūdą iš kasyklų į geležinkelio stotis, kur ši būtų perkrauta į vagonus ir išvežta į uostus. Švedijos transporto administracija teigia visiškai realistiškai žiūrinti į tokią perspektyvą.

Kol kas svarstoma elektros laidus tiesti virš kelio. Kol kas planuojama naudoti elektrinius variklius sukurtus kitiems projektams, tačiau tikimasi, kad bus sukurti ir nauji, ypač galingi elektriniai varikliai skirti būtent geležies rūdos vežiojimui.

Taip pat tikimasi, kad ateityje galbūt pavyks šias elektros linijas panaudoti ir standartiniams hibridams.

Tačiau tai nėra vienintelis galimas elektros tiekimo būdas. Svarstoma ir tiekti elektrą nuo kelio paviršiaus naudojant indukcijos ar kokias kitas sistemas. Tokiu atveju būtų lengviausia tokią sistemą pritaikyti visoms elektrą naudojančioms transporto priemonėms. Šis projektas tokiu atveju būtų efektyviausias ir kelių rekonstrukcija atsipirktų greičiausiai.

Švedai paskaičiavo, kad jei pavyktų elektrifikuoti sunkųjį kelių transportą, tuomet CO2 emisija sumažėtų apie 10 proc., o į orą būtų išmetama 4,2 mln. tonų mažiau CO2.