CARGONEWS

Dujinė įranga dyzeliniuose automobiliuose: kiek galima sutaupyti?

2-1-diesel_propane

Dujinė įranga automobiliuose – seniai išrastas ir lietuvių pamėgtas sprendimas, padedantis sumažinti išlaidas degalams. Iki šiol absoliuti dauguma vairuotojų dujinę įrangą montuodavo į benzinu varomas mašinas, tačiau tą patį jau gali padaryti ir vairuojantys „dyzelius“.

Trečiadienį ši naujiena, pavadinta „DEGAmix“, pristatyta Vilniuje. Tai yra dviguba degalų sistema, kuri leidžia automobiliui vienu metu naudoti ir dyzeliną, ir LPG dujas. Jos veikimo principas yra toks: į variklio degimo kamerą vienu metu su dyzelinu įpurškiamos ir LPG dujos, kurios pakeisdamos dalį dyzelino (apie 20-30 proc.) apie trečdaliu sumažina degalų sąnaudas.

„DEGAmix“ galima panaudoti dyzeliniuose lengvuosiuose bei komerciniuose automobiliuose, sunkvežimiuose, autobusuose, statyboms ar žemės ūkiui naudojamoms transporto priemonėms, jų pagaminimo metai neturi reikšmės.

Skaičiuojama, kad šios sistemos įrengimas greičiausiai atsiperka naudojantis sunkiuoju transporto. O lengvuosiuose automobiliuose įmontuoti „DEGAmix“ kainuoja apie 3 500 Lt. Įrangos montuotojai tvirtina, kad komerciniuose automobiliuose sistema atsiperka nuvažiavus apie 50 000 km, o lengvuosiuose automobiliuose – nuvažiavus apie 50-100 000 km. Esą viskas priklauso nuo esamų degalų sąnaudų: kuo variklis senesnis ir kuo daugiau jis „ryja“ dyzelino, tuo greičiau atsipirks. Todėl turint automobilį, kuris sunaudoja 12-15 l/100 km, verta pagalvoti apie „DEGAmix“, o važinėjant 5 l/100 km sąnaudomis, apie šį sprendimą reikėtų pamiršti.

Kaip ir įprastuose automobiliuose, taip ir naudojantis šia sistema, degalų sąnaudos priklauso nuo to, kaip įnirtingai spaudžiamas greičio pedalas. Tiesa, „DEGAmix“ pranašumas yra tas, kad papildomai tiekiamos LPG dujos padidina variklio sukimo momentą ir todėl variklis reikiamą greitį pasiekia greičiau negu būtų varomas tik dyzelinu. Todėl greičio pedalą galima spausti švelniau ir taip taupyti degalus. Sistema netiekia dujų varikliui veikiant tuščia eiga, stabdymo metu arba esant aukštiems sūkiams. O pasibaigus dujoms, automobilis be problemų važiuoja naudojant tik dyzeliną.

Įrangos aptarnavimas esą yra paprastas ir gana pigus: po 50 000 km pakeičiamas dujų filtras, o po 100 000 km be dujų filtro dar keičiami ir LPG reduktorius bei purkštukai, o tai padaroma už kelis šimtus litų.

Lietuvoje – retenybė

„Mūsų bendrovė šių sistemų kūrimą pradėjo prieš 6 metus, tačiau dyzelinu ir dujomis varomi automobiliai dar nėra populiarūs. Bėda ta, kad kiekviena šalis turi savo atskirus homologacijos standartus, kai kuriose šalyse jie dar tik tvirtinami. Tikimės, kad mūsų siūloma sistema išpopuliarės tokiose šalyse kaip Anglija, Vokietija ir Olandija, tai yra rinkos, kur važinėja didelė dalis dyzelinių automobilių“, – tvirtino šią sistemą sukūrusios ir gaminančios Lenkijos – Italijos kompanijos „Elpigaz“ prezidentas Grzegorzas Jarzynskis.

Jis negalėjo pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek Europoje galėtų važinėti dyzelinu ir dujomis varomų automobilių, mat tokia statistika nėra vedama – dvigubą degalų sistemą naudojantys automobiliai skaičiuojami vienoje grafoje, neišskiriant ar tai benzininiai, ar dyzeliniai.

Vis dėlto galima spėti, kad mūsų krašte dyzelinu ir dujomis varomi automobiliai – retenybė.

„Tokius automobilius Lietuvoje galima skaičiuoti vienetais. Prieš keletą metų kai kas bandė tuo užsiimti, bet kažkodėl sustojo. Kad dyzelinu ir dujomis varomi automobiliai mūsų šalyje yra retenybė rodo ir tai, kad praėjusį mėnesį pabandžius atlikti techninę tokio automobilio apžiūrą kontrolieriai buvo labai nustebę, jo apžiūrėti susirinko visa pamaina. Ne ką mažesnis nustebimas buvo ir „Regitroje“, kai jį registravome“, – pasakojo „Elpigaz“ partnerės, bendrovės „Vilokta“ direktorius Zigmas Bagdonas.

Padėkos ir gamta

„Elpigaz“ kompanija taip pat siūlo nepamiršti ir naudos aplinkosaugai. Teigiama, kad geriau išdegant dyzelinui, aplinkoje sumažėja kenksmingų išmetamųjų dujų lygis ir CO2 kiekis. Dyzelino ir LPG dujų mišinio degimo dinamika ir aukštesnė degimo temperatūra leidžia geriau sudeginti dyzelino ir LPG dujų mišinį – tai ženkliai sumažina išmetamųjų dujų suodžių ir CO2 koncentraciją.

Nors ekologija šiuo atveju ir nėra svarbiausias faktorius, tačiau šiuolaikinių dyzelinių automobilių savininkai neturėtų pamiršti, kad jų mašinos turi išmetamųjų dujų suodžių DPF filtrus. Kai toks filtras užsiteršia, tuomet variklio valdymo kompiuteris duoda komandą padidinti dyzelinio kuro padavimą, siekiant išmetimo sistemoje padidinti temperatūrą tam, kad sudegtų visi suodžiai. Tokio proceso metu dyzelino sąnaudos padidėja apie 30 proc. Būna, kad DPF filtrai užsiteršia taip, kad juos reikia arba valyti, arba visai keisti, o šios procedūros gana brangios.

„DEGAmix“ sistemos kūrėjai tvirtina, kad dėl pagerėjusio kuro degimo proceso cilindruose suodžių kiekis sumažėja apie 45 proc., o aukštesnė LPG dujų degimo temperatūra nuolat kaitina DPF filtrą ir tokiu būdu išdegina visus suodžius, dėl to nedidėja degalų sąnaudos ir taip pastebimai prailginamas brangaus DPF filtro tarnavimo laikas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0