Vokietijoje sulaikytas sunkvežimio vairuotojas šešis metus šaudęs į kitus eismo dalyvius

Turbūt ne vienas sunkvežimio vairuotojas ar transporto įmonės atstovas yra girdėjęs legendomis apipintą istoriją, apie Vokietijos greitkeliuose apšaudomas kitas transporto priemones, o ypač autovežius. Po šešių metų bevaisių tyrimų, policija pagaliau sulaikė nusikaltėlį. Už pačią istoriją labiau pikantiški yra Vokietijos policijos naudoti metodai bei juos trikdžiusios aplinkybės, kuriuos jie atskleidė sulaikius tikrą karą keliuose kūrusį vokietį.

Pirmieji pranešimai apie apšaudomas kitas transporto priemones buvo gauti 2008 m. Tuomet buvo nesuvokiami nei tokio poelgio motyvai nei nusikaltimo logika. Atkreiptas dėmesys į tai, kad dažniausiai nukent4davo autovežiuose esančios transporto priemonės. Laikui bėgant šaudymai nesiliovė. Nustatyta, kad jie dažniausiai vykdavo keliuose tarp Colognės, Frankfurto, Nurembergo ir Karlsruhės. Policijos duomenimis, jų protokoluose užfiksuoti 762 šūviai į kitus eismo dalyvius. Belieka spėlioti kiek šūvių buvo „neoficialūs“ ir nefigūruoja policijos protokoluose.

Nors dažniausiai šūviais buvo gadinamas svetimas turtas, po kai kurių iš jų nedaug trūkdavo iki rimtų nelaimių. 2009 m. viena moteris buvo peršauta į kaklą. Laimei, ji išgyveno. Tad galima pasiguosti tuo, kad per šešis metus trukusią „šaulio“ karjerą dažniausiai buvo gadinamas svetimas turtas, daug rečiau buvo sužeidžiami žmonės, o žuvusių nebuvo nei vieno.

Operacija „Y“

Ilgus metus pareigūnai prašė visų nukentėjusiųjų kuo greičiau pranešti apie įvykusius apšaudymus, pabandyti atkreipti dėmesį iš kur buvo šaudoma, tačiau tai naudos nedavė. Tuomet Vokietijos policija pasitelkė itin įspūdingą tyrimo metodą.

Pirmiausiai pareigūnai patys pradėjo važinėti su sunkvežimiu be skiriamųjų ženklų ir laukti šūvių į jį. Deja, „šaulys“ ant šio masalo neužkibo. Tuomet pradėtas vykdyti planas „B“.

Pradėkime nuo to, kad Vokietijoje yra daugybė „vartų“, kurių pagalba nustatomi mokėtini kelių mokesčiai, pro kuriuos pravažiuoja milijonai automobilių, tačiau įstatymiškai, šių duomenų pareigūnai gauti negali. Prieiga prie jų jiems yra uždaryta. Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Policija, atkarpoje, kurioje buvo dažniausiai apšaudomi kiti eismo dalyviai, sukonstravo identiškus „vartus“ su sistemomis, gebančiomis atpažinti pravažiuojančių transporto priemonių numerius. Naujieji „pareigūnai“ nesiskyrė nuo tikrų kelių mokesčiui naudojamų infrastruktūros objektų. Visa tai buvo skirta tik transporto priemonių stebėjimui. Su kelių mokesčiais susijusių funkcijų minėti įrenginiai neatlikinėjo.

Dėka šios sistemos Vokietijos policija pradėjo kaupti duomenis apie kelyje buvusias transporto priemones kuomet vykdavo vėlesni apšaudymai. Pasikartojančių transporto priemonių skaičius vis mažėjo, kol galiausiai balandžio mėnesį per penkias dienas net šeši vairuotojai pranešė, jog jų transporto priemonės tapo taikiniais. Dėka šių žinių pareigūnai nustatė vieną vilkiką, kuris galėjo atsidurti visose vietose, kuriose buvo šaudoma. Sužinoję transporto priemonės vairuotoją, pradėjo pastarąjį sekti naudojant jo mobilaus telefono siunčiamus signalus. 57 metų vairuotojui iš Vokietijos, kuomet jį sulaikė pareigūnai, beliko prisipažinti.

Sulaikytam sunkvežimio vairuotojui bus pateikti kaltinimai bandymu nužudyti, nelegaliu ginklo naudojimu bei kiti.

Vairuotojo pasiaiškinimas šiek tiek nustebino. Jis teigė, kad šaudydavo į kitus eismo dalyvius iš pykčio ir nusivylimo dėl situacijos keliuose. Jis situacija Vokietijos keliuose apibūdino kaip karinę. Tiesa, nepatikslino ar jis tą situaciją vadino karu dar prieš prasidedant šūviams ar po to. Savo pasiaiškinimą jis pabaigė mintimi, kad šaudydamas į kitus jis pastaruosius auklėjo, o taip pat gynė save.