Profesorius: degalų kainos Lietuvoje gali ir nebekristi

Lietuvos vairuotojai nepatenkinti – pasaulyje rekordiškai mažėjant naftos kainai, automobilių degalų kainos krenta ir šalies degalinėse, tačiau ne tokiu greičiu, kaip daugelis norėtų. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Andrius Guzavičius tvirtina, kad pykti dėl to nevertėtų ir reikėtų džiaugtis esama situacija.

Beveik visą Lietuvos naftos rinką užimančios bendrovės „Orlen Lietuva“ didmeninė dyzelio kaina per spalio mėnesį krito 13 centų už litrą – nuo 3,84 iki 3,71 lito. Panašios tendencijos laikėsi ir degalinėse – kažkada artėjęs prie 5 litų ribos, litras dyzelino šiomis dienomis Šilutėje kainuoja apie 3,85 lito. Vilniuje dyzelino galima gauti po 4,09 lito už litrą.

Kaip rašoma KTU pranešime spaudai, užsienio žiniasklaida šią savaitę paskelbė, kad JAV benzinas tapo pigesnis už pieną, o, į vieną vietą susidėjus daugeliui veiksnių, žalios naftos kaina per pastaruosius 4 mėnesius nukrito ketvirtadaliu.

Prie šių veiksnių priskirtas ir lėtėjantis ekonomikos augimas Kinijoje, Brazilijoje ir Europoje, kuris paskatino naftos paklausos kritimą, bei didžiausia per pastaruosius 30 metų JAV naftos gavyba, kurią lėmė padidėjęs skalūninės naftos išgavimas.

Pabrėžiama, kad, nepaisant ekonominių sankcijų ar karinės padėties, naftos gavyba taip pat yra padidėjusi Rusijoje, Sirijoje ir Irake, daugiau „juodojo aukso“ išgauna ir naftą eksportuojančias valstybes jungiančios organizacijos OPEC šalys.

Apsunkina monopolis ir šešėlis

KTU pranešime cituojamo Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus A. Guzavičiaus įsitikinimu, pykti dėl šalyje per lėtai pingančių degalų nevertėtų.

„Žiniasklaidoje yra pateikiama daug įvairiausių spekuliacijų ir nuomonių, kodėl taip intensyviai krenta naftos kaina, o degalų – ne. Žmonėms reikėtų geriau paaiškinti, kodėl taip vyksta. Kalbant apie degalų kainą galutiniam vartotojui, reikėtų įvertinti nemažai veiksnių: naftos kainą, valiutų kurso pokyčius, žaliavos dalį didmeninėje kuro kainoje, mažmenininkų antkainį bei konkurencinę aplinką naftos perdirbimo ir mažmeniniame sektoriuje, – aiškino profesorius.

Jo teigimu, apie pusę degalų kainos sudaro perdirbti naftos produktai, kitą pusę – mokesčiai, PVM ir akcizas. Taigi, naftos produktui atpigus, pavyzdžiui, 20 proc., galutinė kaina pasikeistų apie 10 proc.
„Kitas veiksnys, šiuo metu nepalankus degalų kainai, yra euro ir JAV dolerio kursas.

Imant pastarųjų kelių mėnesių valiutų kainos pokytį ir apie 5 proc. sustiprėjusį dolerį euro atžvilgiu, matysime, kad naftos produktai jau atpinga ne 20 proc., o 15 proc., o teorinis degalų galutiniam vartotojui atpigimas gaunasi apie 7 proc.“, – skaičiuoja A. Guzavičius.

Pasak jo, situaciją apsunkina ir monopolinė naftos perdirbimo sektoriaus rinka Lietuvoje.

„Galėtume kalbėti apie mažesnes kuro kainas degalinėse, jei didmeninė naftos produktų rinka nebūtų monopolinė. Apskritai energetinis sektorius, tame tarpe ir naftos perdirbimas, yra sudėtingas bei stipraus valstybės įsikišimo reikalaujantis procesas. Šiuo atveju tokios valstybinės institucijos, kaip Konkurencijos tarnyba, turėtų labai atidžiai stebėti šį sektorių, – aiškino ekonomistas.

KTU profesoriaus teigimu, dar viena problema, turinti įtakos degalų kainai, yra šešėlinė ekonomika.

„Galima suprasti ir kuro didmenininkų nusiskundimus, kad, šalyje klestint šešėliniam degalų verslui, yra sunku konkuruoti, nes vienas rinkos dalyvis moka mokesčius, o kitas – ne. Tikėtina, kad, sumažinus nelegalių degalų kiekį, gerokai išaugtų paklausa ir verslui atsirastų patrauklios sąlygos ateiti į šią sritį. Taip būtų didėtų konkurencija, o nuo to laimėtų galutinis vartotojas“, – svarstė A. Guzavičius.