Atidaromas Augustavo aplinkkelis

Lapkričio 7-ąją oficialiai pradedamas eksploatuoti netoli Lenkijos pasienio esančio Augustavo aplinkkelis, gerokai palengvinsiantis ne tik šio miestelio žmonių, bet ir visų iš Lietuvos į Vakarų Europą važiuojančiųjų gyvenimą. Lig šiol per parą Augustavo gatvėmis Varšuvos link praslinkdavo apie 12-13 tūkst. automobilių iš kurių net 60 proc.– vilkikai. Dabar sunkusis transportas Augustavą aplenks 35 kilometrų ilgio puslankiu.

Šis objektas buvo pradėtas planuoti dar 1992-aisiais, o po ketverių metų paskelbta, koks bus tikslus aplinkkelio maršrutas. Tačiau numatytu laiku darbai taip ir neprasidėjo, nes būsimam projektui pasipriešino aplinkosaugininkai. Jų teigimu, numatytas Augustavo aplinkkelis kirstų gamtos rezervatą Rospudos upės slėnyje, kuriame auga ir gyvena nemažai į Lenkijos raudonąją knygą įrašytų augalų bei gyvūnų rūšių. Tuo tarpu miestelio gyventojai rengė piketus ir netgi blokavo kelius, reikalaudami išvaduoti Augustavą nuo sunkiojo transporto srauto. Konfliktas dar labiau paaštrėjo, kai į gamtos apsaugojimo mūšį įsijungė Europos Komisija, pagrasinusi Lenkijai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis ir Europos Teisingumo Teismo byla, jeigu ji vis dėlto ties kelią per Rospudos slėnį.

2009-ųjų pabaigoje galų gale buvo sutarta parengti naują aplinkkelio projektą, kuris pradėtas realizuoti 2012 metų gruodį. Šiek tiek ilgesnis ir brangesnis Augustavo aplinkkelis pastatytas per 21 mėnesį. Turint galvoje, kad 35 kilometrų kelio atkarpoje yra 60 km privažiavimo kelių, 40 tiltų konstrukcijų, 220 perlaidų po pagrindiniu ir šoniniais keliais, darbai buvo atlikti pavydėtinai greitai.  Galutinė aplinkkelio kaina – per 600 mln. zlotų (apie 500 mln. Lt).

Lenkijos automobilių kelių direkcijos Balstogės skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius, šio objekto pabaigtuvių išvakarėse žurnalistams teigė, kad Augustavo aplinkkelis buvo darbų šiame regione pradžia. Toliau kaimynai žada intensyviai dirbti gerindami susisiekimą tarp Balstogės ir Varšuvos, kur lig šiol nebaigta nutiesti 45 km autostrados atkarpa. Taip pat tikimasi, kad iki 2020 metų keturių juostų kelias nuo Augustavo pasieks ir Lietuvos sieną.

Mūsiškiai kelininkai savo ruožtu teigia, kad iki 2016-2017 metų bus nutiestas keturių juostų kelias Kauno nuo iki Marijampolės. Tuo pat metu projektuojamas analogiškų parametrų kelias tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos. Pastaroji „Via Baltica“ atkarpa geriausiu atveju bus baigta iki 2024-ųjų.