VDI konsultacija: Darbdavio materialinė atsakomybė

Darbdavio (kaip ir darbuotojo) materialinė atsakomybė yra prievolė atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl neteisėtų darbo pareigų nevykdymo darbuotojo atžvilgiu.

Kada atsiranda darbdavio materialinė atsakomybė

Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:

– darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;

– žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą;

– kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai;

– darbuotojui padaroma neturtinė žala.

Žalą teks atlyginti

Esant darbdavio materialinei atsakomybei, žala yra darbuotojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, dėl kurio nukenčia darbuotojo turtinė padėtis ar padaroma neigiama įtaka darbuotojo neturtinėms teisėms ir interesams. Žala turtui gali būti kompensuojama visiškai, tačiau neturtinės žalos visiškai kompensuoti neįmanoma, kadangi jos dydžio negalima tiksliai įvertinti pinigais. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad siekiama grąžinti nukentėjusį darbuotoją į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala.

Jei pakenkiama fizinei sveikatai…

Darbdavio pareiga yra darbuotojui sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Dėl darbuotojo sužalojimo, suluošinimo ar gyvybės atėmimo darbdavio kaltę patvirtina duomenys apie pažeidimus (saugių darbo sąlygų nesudarymas, atitinkamų taisyklių, nurodymų, nuostatų ar instrukcijų pažeidimas, užfiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka). Pats žalos padarymo faktas šiuo atveju reiškia esant darbdavio kaltę, todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik darbdaviui įrodžius, kad žala pateisinama ir atsakomybė netaikoma (pvz., nukentėjusiojo darbuotojo kalti veiksmai).

Nuostolius darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

…ir – jei pažeidžiamos dvasinės vertybės

Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas; ši žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir eidami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas minėtų nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – jis patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėja reputacija, sumažėja bendravimo galimybės ir pan. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.