CARGONEWS

Zenonas Buivydas: norint pasiekti kitokių rezultatų, reikia kitokių žaidėjų

????????

Asociacijoje „Linava“ drastiškai mažėjant darbuotojų skaičiui buvo įsteigtas nemažai diskusijų sukėlęs prezidiumo patarėjo „Linavos“ optimizacijos klausimams spręsti etatas. Tuomet cargonews.lt jau pirmąją darbo dieną kalbino šias pareigas užėmusį Zenoną Buivydą. Praėjus trims mėnesiams redakcija nutarė su juo pasikalbėti dar kartą – šįkart apie atliktus per tris mėnesius darbus bei sklindančius gandus, kuriuos sunku apibūdinti kaip nors kitaip nei „skandalingais“. Bet apie viską iš eilės.

Kaip jums sekasi spręsti „Linavos“ optimizacijos klausimus, kuriems ir buvote paskirtas?

Žiūriu optimistiškai. Aišku, ne viskas pavyksta, kaip planuojama ar norima. Apskritai optimizacijos projektas nėra baigtas. Dalis žmonių jau atleisti iš darbo, kai kurių darbuotojų atleidimo klausimas užstrigo, tačiau tai priklauso ne nuo manęs.  Jeigu žiūrėtume konkrečiai, tai „Linavoje“ iš 77 darbuotojų  dabar liko 61 (su prezidiumo nariais ir sergančiais arba esančiais motinystės atostogose). Taip kas mėnesį sutaupoma apie 200 tūkst. Lt.

Kalbate apie optimizaciją kaip apie personalo mažinimą. Tačiau ar optimizacija apima tik tai?

Ir darbų pasidalijimą. Norėčiau pasakyti, kad čia dirbantys žmonės pradėjo suprasti, kad reikia ne tik išsėdėti darbo laiką, bet ir atlikti tam tikras funkcijas. Žinoma, reikia suprasti, kad per tris mėnesius negalima pakeisti visų mąstysenos ir norų išsaugoti tai, kas vyko bemaž 20 metų.

Manau, kad einame teisinga linkme, nors ir yra daug neįvykdytų darbų. Šiuo metu optimizuojamas TIR departamento darbas, t. y. vežėjams TIR knygelės pradėtos pristatyti per kurjerį. Bandomasis projekto laikotarpis baigėsi ir dabar jau visos įmonės gali užsisakyti TIR knygeles per kurjerį, dėl to greičiausiai nebeliks padalinių regionuose.

Kodėl atsitiko taip, kad etatai mažinami, darbuotojai atleidžiami, o staiga įsteigiamas patarėjo etatas?

Patarėjo etatas buvo įsteigtas siekiant padėti prezidiumui sketi darbų eigą. Nemanau, kad tai nemoralu. Žmonės, kurie skleidžia šiuos gandus, yra susiję giminystės, meilės, simpatijos ryšiais ir pan., tačiau nenorėčiau minėti konkrečių detalių. Dėl to jiems sunku ir atrodo, kad sugrius pasaulis. Netgi atleidus 20 žmonių, žemė suksis ir toliau. Norint pasiekti kitokių rezultatų nei turėjome, reikia kitokių žaidėjų. Aš esu už tai, kad optimizacija vyktų ir pavyktų. Nieko nekeisdami skęsim pelkėje.

Ne kartą svarstytas klausimas, ar tai, ką darote Jūs, neturėtų būti atliekama visuomeniniais pagrindais, o ne už 6000 Lt mėnesinį atlyginimą…

Ankstesni žmonės, kurie dirbo „Linavoje, buvo įpratę gauti paramas, susikombinuoti ir galbūt jiems kyla klausimas – ar čia dar ir atlyginimą moka?

Aš noriu dirbti darbą samdos pagrindais, gaudamas atlygį, bet ne apgaudinėti vežėjus, ne sukčiauti, kaip persimesti pinigus į savo arba fiktyviai sukurtas įmones.

Teigėte, kad ne viskas pavyksta, kas planuojama. Būtų įdomu sužinoti, ką turite omenyje sakydamas „ne viskas“?

Pirmiausia sunkiau vyksta PVM skyriaus veiklos pertvarka. Norėtųsi, kad PVM grąžinimo veikla plėstųsi ir daugiau vežėjų naudotųsi šia paslauga, tačiau pirmiausia reikia padaryti to skyriaus inventorizaciją ir reviziją. Tą patį teigia ir „Linavos“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Reikia išsiaiškinti iki galo, kas šiame skyriuje vyksta. Turime sužinoti istoriją tam, kad eitume į ateitį.

Taigi įvardykite savo per tris mėnesius atliktus pagrindinius darbus.

Pirmiausia – atsirado reali prezidiumo priimamų sprendimų kontrolė. Anksčiau niekas nežiūrėdavo, ar jie įgyvendinami. Šiuo metu kiekviename prezidiumo posėdyje pristatau ankstesnių posėdžių metu priimtų sprendimų įgyvendinimo eigą.

Taip pat dalyvauju įvairių darbo grupių veikloje. Sakyčiau, kad tai mano prioritetinė veiklos sritis.

Asmeniškai nemažai stengiuosi dėl tų pačių TIR knygelių pristatymo per kurjerį. Kai buvo priimtas sprendimas projektą įgyvendinti, man pavyko su „DPD“ suderinti dvigubai mažesnę kainą negu prieš tai buvusių pasiūlymų.

Ar nėra taip, kad sukuriamos šios darbo grupės tik stabdo visą „Linavos“ darbą?

Aš matau, kad jos ne stabdo, o padeda tęsti veiklą. Kiekviena darbo grupė prezidiumui pristato, ką ji atliko, ir padeda lengviau apsispręsti. Pavyzdžiui, Viršgarantinio fondo grąžinimo vežėjams grupė. Į ją įeina ne tik prezidiumo nariai, bet ir Revizijos komisijos narės, sekretoriato darbuotojai. Grupės veikloje dalyvaujant skirtingiems žmonėms, surenkama daugiau duomenų, gaunama aiškesnis rezultatas.

Darbo grupės dirba papildomai tarp prezidiumo posėdžių. O prezidiumo posėdžiai, kaip jūs žinot, dabar būna kas dvi savaites. Darbų daug. Taigi grupės ne stabdo darbą, o aktyviai dirba – vežėjų atstovai geranoriškai suvažiuoja iš regionų ir dirba.

Tai jie dirba savanoriškais pagrindais už tai negaudami atlyginimo?

Ne, jie už tai papildomų pinigų negauna.

Užsiminėte, kad kai kurie „Linavos“ prezidiumo priimti sprendimai yra užstrigę. Kurių konkrečiai sprendimų įgyvendinimas kelia problemų?

Labiausiai užstrigęs klausimas, susijęs su buhalterinę asociacijos apskaitą tvarkiusia UAB „Makrofinance“. Kaip žinote, pradžioje „Makrofinance“ pateikė  prezidimui pasiūlymą, tvarkyti asociacijos buhalterinę apskaitą, atrodo, už 28 000 Lt per mėnesį. Po to jų teikiamos sąskaitos už darbus padidėjo keletą kartų ir buvę vadovai, kažkodėl pažeisdami savo įgaliojimus ir nieko neinformuodami, mokėjo šias milžiniškas sumas.

Kaip žinote, bendradarbiavimo sutartis su jais buvo nutraukta ir dėl to „Makrofinance“ atsiuntė pirminį pasiūlymą dėl netesybų. Jie prašė – 367 tūkst. Lt.

Prezidentas pasiūlė prezidiumui sutikti ir skubiai sumokėti. Be to, asociacijos prezidentas pasisiūlė vesti derybas su „Makrofinance“, tačiau jau kitame prezidiumo posėdyje konstatavo, kad nieko nepavyko. Tuomet prezidiumo nariai Erlandas Mikėnas, Artūras Rutkauskas, Dainius Abromavičius sudarė derybų grupę ir pasiūlė 50 tūkst. Tokia kompensacija padėtų pasiekti taikos susitarimą, bet ši kompanija neatsako į Linavos pasiūlymus. Paskutinio prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas nutarimas, kad ji galų gale tą padarytų ir kitame posėdyje bus priimtas nutarimas, kaip asociacija elgsis toliau.

Kaip apskritai „Makrofinance“ paskaičiavo šią 367 tūkst. Lt sumą ir kodėl ji tokia?

Kaip dažnai atsitinka Lietuvoje, šis papildymas prie sutarties su konkrečia 367 tūkst. Lt suma atsirado „netikėtai“. Aš manau, kad šis papildymas buvo padarytas atgaline data, nes asociacijoje nebuvo registruotas. Kuomet ankstesnis generalinis sekretorius buvo atleistas, jis negražino anspaudo, o jo parašas juk nepasikeitė, todėl galimai „dingęs“ anspaudas uždėtas ant sutarties papildymo.

Grįžkite prie Jūsų darbų. Esate prezidiumo patarėjas. Kokių konkrečių pasiūlymų turite, kaip prezidiumo darbą būtų galima tobulinti ateityje?

Manau jau nemažai pajudėjome į priekį vien sudarydami galimybes bet kuriam „Linavai“ priklausančiam vežėjui prezidiumo posėdžius stebėti „Linavos“ tinklalapyje, matyti, kaip vyksta darbas. To anksčiau nebuvo ir tai įveda aiškumo, kaip „Linavoje“ yra priimami sprendimai.

Kitais metais planuojame susitikimus regionuose. Netgi svarstoma daryti prezidiumo posėdžius regionuose.

Paskutinio mūsų pokalbio metu patvirtinote, kad dirbate laikinai. Jūsų sutarties laikotarpis eina į pabaigą. Ar ketinate tęsti darbą ir toliau?

Ar aš tęsiu darbą „Linavoje“ turės spręsti prezidiumas. Keisčiausia tai, kad artėjant termino pabaigai, pasipylė kalbos, kad prezidiumo patarėjas yra labai svarbus – vos ne kaip prezidentas! Tai neatitinka realybės. Maža to, teiginys, kad UAB „Aituros“ transportas“ iš „Linavos“ gavo finansinę paramą kas neatitinka tikrovės.

Dėl to prezidiumas pratęsė darbo sutartį su manim iki vasario 2 d., kol bus gauti papildomi išrašai iš visų Lietuvos komercinių bankų, kuriuose asociacija turėjo einamąsias sąskaitas ir galėtų įsitikinti, jog nebuvo jokių transakcijų susijusių su minima paskola.

Sklinda kalbos, kad jūsų įmonė yra skolinga „Linavos servisui“, kuriam dabar atliekama bankroto procedūra. Ar tai tiesa? Kiek esate skolingas?

Ne, nesu nieko skolingas „Linavos servisui“. Tai yra melas, turiu bankroto administratoriaus tai įrodančius dokumentus. Tame sąraše yra daugybė įmonių, kurios yra skolingos, bet su nė viena iš jų aš neturiu nieko bendro. Bet vis tiek ištransliuota, kad „ZTB“ skolingas. Galiu patikinti, kad ši įmonė nėra skolinga. Gavau iš „Linavos serviso“ bankroto administratoriaus oficialią pažymą, kad UAB „ZBT“ nėra skolininkų tarpe. „Linavos servisas“ parduodamas padangas ar teikdamas paslaugas taikydavo atidėjimus. 2005 m. „ZTB“ nusipirko padangų, o apmokėjimas persikėlė į 2006 metus. Bet tai buvo einamoji skola. Ji buvo vėliau apmokėta. Kitaip ir negalėjo būti, nes priešingu atveju „Linava“ nebūtų pardavusi TIR knygelių ir iš esmės atėmusi galimybes dirbti .Tačiau šia tema ir toliau spekuliuojama.

Kaip atsitiko taip, kad jūs turėjot vieną įmonę, paskui įkūrėte kitą?

Netiesa. Buvo ir tebėra dvi skirtingos įmonės. Viena iš jų seniai man nebepriklauso – buvo parduota prieš 3 ar 4 metus. Ji turi daug problemų. O aš dirbau kitoje įmonėje – „Aituros transporte“. Abiejų įmonių veikla persipynė. Pervežimai  buvo diferencijuoti – viena specializavosi pervežimuose didžiatūrėmis transporto priemonėmis, kita – šaldytuvais.

Rugsėjo mėn. minėjote, kad Jūsų dabartinei įmonė išgyvena sunkius laikus. Kaip jai sekasi dabar, kaip situacija yra pasikeitusi?

Sunkiai sekasi ir toliau. Ir toliau dirbame Rusijos kryptimi, tačiau krovinių srautas smarkiai sumažėjo. Mes veždavome vaisius, daržoves, o prasidėjus embargui mūsų pagrindinis klientas viską pradėjo vežti per Sankt Peterburgo uostus.

Ar priklausote „Linavos“ darbuotojų profsąjungai?

Gerbiu kiekvieno žmogaus pasirinkimą. Vieni nori priklausyti profsąjungai, kiti – ne. Aš jai nepriklausau, nes nematau jokio poreikio, o pati profsąjunga atsirado gana keistai – po to, kai profsąjungos pirmininką atleido iš darbo.

Tada jis padavė asociaciją į teismą reikalaudamas, kad jį grąžintų į darbą. Profsąjunga įkurta iškart po jo atleidimo ir aš manau, kad jos intencija buvo ne tam, kad gintų darbuotojus, bet tam, kad apsaugotų patį pirmininką.

Ar dalyvaujame judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ veikloje?

Aš nedalyvavau jokiame slaptame „brolijos“ susitikime. Kita vertus, viską, kas yra pozityvu ir veda link teigiamų pokyčių, galima vadinti skaidrumu. Šia prasme, aš dalyvauju asociacijos darbo skaidrinime, bet nepriklausau judėjimui, bendrijai ar dar kam nors.

Dėkoju už pokalbį.

Komentarai

Gabalas Eduardas 2014-12-26 15:07

Pono A.Kondrusevičiaus paklausti reikia ,kodėl juo nepasitiki prezidiumas. Čia jokio polotikavomo. Per jo 15 metų prezidentavimą vežėjams padaryta apie 100 milijonų nuostolio. Tiek iššvaistyta vežėjų pinigų. Šiuo metu jau antrą kartą reikia gelbėti Linavą nuo kracho. Buvusiam gen.sekretoriui Malkui iškelta byla, ir taip pat Linavos vadovams . O tai Kondrusevičius vadina politikavimu. Vien per Labdaros vežimą savo įmonės transportu ponas Kondrusevičius būdamas prezidentu iš Linbavos gavo 1600000litų. Kaip rodo faktai samdė savo įmonės transportą per Linavą dvigubomis kainomis negu tuo metu buvo rinkoje. Vėžėjų garantinį fondą 12 milijonų litų iššvaistė iki šiol nežinia kokiems tikslams. Linavos servisas subankrutavo su 10 milijonų nuostoliu ir dar daug kitų nesąžiningų o gal ir nusikalstamų veiksmų . Ar tai panašu į politikavimą? O jo teiginiai, kad išrinko vežėjai, tai irgi įgaliojimų pagalba ir kitų papildomų veiksnių. Vie "susitikimams" su vežėjais per du menesius prieš rinkimus iš Linavos bidžeto išleido ponas Kondrusevičius 230000litų. Plačiau: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=ef190d31-aa57-472d-9700-1aa18cfd35d9&comments=1#ixzz3N0VaQ5AY


Jūsų komentaras

Vardas:

Ekspertų nuomonės

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0

FedEx“ už 7,8 mlrd. € išperka Lenkijos „InPost“. Ką tai reiškia vežėjams keliais

„FedEx“ vadovaujamas konsorciumas kartu su fondu „Advent International“ susitarė dėl Lenkijos paštomatų operatoriaus „InPost“ išpirkimo už 7,8 mlrd. €. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos siuntų pristatymo rinkoje. Atrodytų – paštomatai, el. prekyba, kuo čia dėti sunkvežimiai? Iš tikrųjų – labai net kuo. Analizuojame, kokias pasekmes šis sandoris turės transporto įmonėms.

2026-02-18
0