Lietuvos oro uostams metai prasidėjo rekordiškai
2015-02-10
ltou.lt
140
Pirmąjį 2015-ųjų metų mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų laikotarpiu, Lietuvos oro uostų keleivių daugėjo 16,5 proc. Kauno oro uostu kelionėms pasinaudojo net 29 proc. daugiau keleivių. Tuo tarpu per Vilniaus oro uostą keliavo 15 proc., o per Palangos – 0,2 proc. daugiau žmonių.
„Šių metų pradžia mums išties yra rekordinė – visų trijų oro uostų keleivių skaičius smarkiai viršijo buvusį praėjusių metų sausio mėnesį. Vien pažvelgus į Kauno beveik trečdaliu padaugėjusį skrendančiųjų kiekį, galima sakyti, kad Lietuvos civilinė aviacija rodo įspūdingus rezultatus“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Visi trys Lietuvos oro uostai praėjusį mėnesį aptarnavo rekordinius kiekius keleivių: Vilniaus oro uostas 2015 m. sausio mėnesį priėmė 203,5 tūkst. žmonių, Kauno – daugiau nei 44 tūkst. ir Palangos – per 9 tūkst.
Anot G. Almanto, toks keleivių skaičiaus kilimas rodo ir šalies ekonomikos stiprėjimą, ir didesnį žmonių mobilumą. Su tokiais keleivių kiekiais oro uostai ir patys vis smarkiau prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo.
2015 m. sausio mėnesį skrydžių per Lietuvos oro uostus padaugėjo 5,7 proc. Vilniaus oro uoste atsirado nauja kryptis į Stokholmo centre esantį Bromos oro uostą.
2014 metais VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas reorganizuotos prijungimo būdu. Nuo 2014 metų liepos 1 d. veikia viena valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, valdanti tris šalies oro uostus.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
straipsniui trūksta tikslesnių duomeniu, skrydžių kryptys ir ar bilietai į abi puses. Tuomet galima būtų spręsti ar tai ekonomikos augimas ar emigracija.
Jūsų komentaras