Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatos galioja ir Vokietijoje

Vežėjams dažnai kyla klausimų, kokius dokumentus, susijusius su minimaliu valandiniu mokesčiu, privaloma pateikti Vokietijos pareigūnams.

Susitikime su asociacijos „Linava“ atstovais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai priminė tai, kad Lietuvoje įdarbintiems vairuotojams galioja LR darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl jokių kitų dokumentų (darbo sutarčių ar pan.), išskyrus pranešimą 033037 (mobili forma) ir dirbtą laiką, pateikti nerekomenduojama.

Papildomų dokumentų Vokietijos institucijos galėtų pareikalauti tik teisminio ginčo atveju. Tačiau, siekiant išvengti incidentų, ministerijos specialistai pataria: Vokietijos pareigūnams pareikalavus, reikėtų pateikti pažymą apie vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį.

Taip pat buvo patikinta, kad Vokietijos institucijos negali reikalauti pažymų iš SODROS, nes SODRA nerenka duomenų nei apie valandinį, nei apie dienos atlyginimą vairuotojui, o tik apie faktinį darbo užmokestį, todėl neturi galimybių išduoti pažymos su aukščiau minėta informacija.

Vežėjai taip pat dažnai kreipiasi į „Linavos“ krovininio transporto skyrių su klausimu dėl dienpinigių skaičiavimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, pateikiant ataskaitas Vokietijos Vakarų federaliniam finansų direktoratui, darbo užmokestį rekomenduojama skaičiuoti su dienpinigiais.

Taip pat buvo pažymėta, kad Vokietijos minimalaus užmokesčio įstatymas neturi jokios įtakos Lietuvos įmonių dokumentų tvarkymui: apskaita vedama kaip ir anksčiau, o iš reiso grįžę vairuotojai turi pateikti avanso apyskaitą su priklausančiais dokumentais (pvz., sąskaitomis faktūromis), vadovaujantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pasitarime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais dalyvavo asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas ir krovininio transporto skyriaus vyr. specialistė Valerija Glebovienė.