Rusijos pasienyje – paprastesnė patikra

Keletą mėnesių Lietuvos vežėjai į Rusijos pusę žiūrėjo labai neramiai. Įtempta geopolitinė situacija, stipriai kritusi Rusijos rublio vertė, gerokai sumažėję krovinių iš Vakarų Europos valstybių srautai bei stipriai sugriežtėjusi vilkikų su lietuviškais registracijos numeriais patikra privertė vežėjus mažinti apimtis bei dairytis naujų verslo krypčių.

Panašu, kad sunkiausias pastarųjų mėnesių situacijos etapas jau baigėsi. Kovo pradžioje iš vežėjų pasigirdo pirmieji optimizmo suteikiantys signalai – Rusijos patikros postuose Lietuvos vežėjams priklausanti technika jau nebe traktuojama kaip rizikinga, sugriežtinta patikra jai nebetaikoma – krovinio pristatymas gavėjui Rusijoje tampa paprastesnis ir greitesnis.

Oficialių dokumentų, kad sunkiojo transporto kontrolė pasienyje bus paprastesnė, Rusija neskelbia. Bet lygiai taip pat nebuvo „juodu ant balto“ parašytas nurodymas itin griežtai tikrinti vilkikus su lietuviškais registracijos numeriais.

Būtent kruopšti patikra, kuri gerokai sukomplikavo Lietuvos vežėjų darbą, tapo papildoma kliūtimi – krovinių siuntėjai atsisakydavo Lietuvos vežėjų paslaugų, nes tokia technika pasienyje galėjo stovėti neprognozuojamai ilgai.

Bendrovės „Grandtransa“ transporto vadybininkas Aldas Daubaras pripažįsta, kad ženklų, jog Rusijos siena kertama paprasčiau, jau yra: „Pasak mūsų vairuotojų, jau gerą savaitę vilkikų tikrinimo tvarka yra paprastesnė. Kroviniai juda greičiau, jokių problemų ir gaišaties tikrai nėra. Gal todėl, kad dabar vežėjų į Rusijos pusę iš Vakarų Europos yra gerokai mažiau, ta informacija sklinda lėtai. Panašu, kad galime kalbėti apie atsigavimą – bent jau jo pradžią. Turbūt ir Rusija suprato, kad be Europos neišgyvens, sankcijos dabar nebe tokios griežtos, krovinių srautas turėtų padidėti. Prognozuoju, kad iki birželio mėnesio krovinių srautai priartės prie tų apimčių, kokios buvo pernai. Daug optimizmo nėra – Rusijos rublis labai smukęs, tad Rusijos kompanijos negali sau leisti pirkti daug prekių Vakaruose, vadinasi, ir transporto paslaugų reikės mažiau“.

Bendrovės „Dargeda“ direktorius Eduardas Dargevičius sakė bandysiantis rizikuoti: „Vengėme tų maršrutų, rinkdavomės kitas kryptis arba mėgindavome į Rusiją važiuoti per Baltarusiją. Oficialių pranešimų, kad tvarka bus paprastesnė, nemačiau, tačiau kolegos jau nedrąsiai kalba, kad situacija pasikeitė į gerąją pusę. Toks verslas – rizikuosime“, – sakė jis.

Tadas Beizaras, bendrovės „Abadas“ direktorius, irgi iš kolegų girdėjęs, kad situacija jau pasikeitė į gerąją pusę. Pirmuosius signalus, kad patikra nebe tokia griežta ir kad Lietuvos vežėjai nebėra savotiškame „juodajame sąraše“, pasiuntė muitinės tarpininkai: „Krovinių į Rusiją pastaruoju metu tikrai gerokai mažiau. Mes galėtume vežti, tačiau siuntėjai Vakarų Europoje, sužinoję, kad jų krovinį gabens vilkikas su lietuviškais numeriais, atšaukdavo užsakymus. Niekas nenorėdavo papildomų rūpesčių ir prarasto laiko. Todėl dalis vežėjų, dirbusių su Rusija, prarado darbą. Bet gal dabar situacija pagerės, patikra tapo paprastesnė – tokią informaciją gavome jau prieš savaitę. Tikimės, kad sunkiausi laikai jau baigėsi“.

Bendrovės „Setransa“ atstovė Irena Chorostinienė sakė, jog ir pastaraisiais mėnesiais problemų nebuvę daug: „Jeigu krovinio dokumentai tvarkingi, problemų pasienyje nebūdavo. Mes daug metų dirbame su partneriais Rusijoje, galiu pasakyti, kad ir gruodį, ir sausį problemų nebuvo. Kroviniai buvo gabenami be jokių stabdymų ar griežtų patikrų. Manau, kad patirtis ir be priekaištų sutvarkyti dokumentai Rusijos pareigūnams buvo geriausias argumentas“, – teigė bendrovės vadovė.

Bendrovė „Mečys“ pastarųjų mėnesių maršrutus į Rusiją planuodavo per Baltarusiją – ten situacija buvo kur kas paprastesnė. Vilkikų važiavimas per Latvijos – Rusijos ar Estijos – Rusijos pasienį grėsė ilgesnėmis eilėmis ir griežta patikra: „Jau beveik mėnuo, kai situacija tapo paprastesnė. Gal vežėjai tiesiog nenorėjo garsiai apie tai kalbėti, kad kitos bendrovės vis dar vengtų reisų į Rusiją? Manau, kad reikia garsiai apie tai kalbėti – svarbu, kad krovinių iš Vakarų Europos valstybių siuntėjai sužinotų, jog Lietuvos vežėjai nebesusiduria su problemomis, – pasakojo šios bendrovės vadovas Mečislovas Atroškevičius. – Visi nori, kad krovinys gavėją pasiektų kuo greičiau. O mūsų, Lietuvos vežėjų, paslaugų užsakovai pastaraisiais mėnesiais vengė. Bet juk ir pačios Rusijos vežėjų, dirbančių savo šalies šiaurės vakarų regione, krovinių apyvarta pastaraisiais mėnesiais krito beveik trečdaliu. Tai reiškia, kad pats krovinių srautas į Rusiją sumažėjo labai stipriai, bet jis turi atsigauti. Įpras žmonės prie nukritusio rublio kurso, verslininkai vis tiek užsiims importu, žmonės vis tiek pirks… Tai ir krovinių daugės. Kurios šalies vežėjai pirmieji surizikuos grįžti į tą rinką, tie tikrai nepraloš. Nereikia daryti iš Rusijos fobijos“, – teigė M. Atroškevičius.

„Linavos“ atstovų teigimu, dėl pernai lapkritį prasidėjusios sugriežtintos patikros per keturis mėnesius Lietuvos logistikos įmonės prarado apie 200 mln. eurų pajamų. Teigiama, kad tiesioginiai nuostoliai buvo 19,7 mln. eurų.