Inžinerinės kompanijos „Hoffman and Krippner“ specialistai pasiūlė naują sprendimą, galintį padėti vairuotojams išvengti nelaimių, susijusių su mieguistumu ar silpnumu, užklumpančiu reiso metu.
Ar prie vairo sėdintis žmogus neatsidūrė padidinto pavojaus zonoje „Hoffman and Krippner“ mokslininkai siūlo spręsti pagal tai, kaip spaudžiamas vairaratis ir kaip jo paviršiumi juda piloto rankos. Įprastomis sąlygomis vairas gniaužiamas tvirtai, o vieta, kurią liečiama delnais, nuolat keičiama. Pavargęs vairuotojas plaštakas ant vairo dažnai tiesiog „padžiauna“, ir beveik visiškai nespaudžia.
Norėdami įvertinti šiuos dalykus inžinieriai vairaratį aptraukė specialia plėvele, pagaminta iš daugiasluoksnės folijos, kuria teka silpna elektros srovė. Ši plėvelė paslėpta po įprasta apdaila, todėl pati savaime neblaško dėmesio. Gniauždamas vairą žmogus tam sukuria tam tikras jungtis, kurias registruoja ir analizuoja kompiuteris.
Iš pradžių sistema sukuria savotišką vairuotojo „skaitmeninį portretą“, kuriame atsispindi žmogaus įpročiai, tipiška elgsena kelionės metu ir vairaračio lietimo ypatumai. Vėliau šie duomenys lyginami su pokyčiais kiekvienos kitos kelionės metu ir jei pastebimas akivaizdus nukrypimas nuo „normalios“ elgsenos – siunčiamas pavojaus signalas.
Ant išmaniosios vairaračio juostos „Hoffman and Krippner“ specialistai gali numatyti iki dešimties specialių taškų, kuriuos spaudžiant galima valdyti kai kurias automobilio funkcijas (pavyzdžiui, išjungti mediacentrą).
Sistemos kūrėjai tikina, kad tokia technologija yra patikima ir į visus vairuotojo elgsenos pokyčius reaguoja labai operatyviai. Ją parengti gamybai serijiniu būdu būtų galima per keletą metų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras