CARGONEWS

Valstybinių transporto įmonių rentabilumas auga

babkes

Susisiekimo ministerijai priskirtų valstybės valdomų įmonių 2014 metais ir pirmąjį šių metų pusmetį pasiekti rezultatai rodo, kad pelningai pradėjo dirbti net ir tos įmonės, kurios anksčiau skaičiuodavo nuostolius.

„Daugelio įmonių pasiekti rezultatai nuteikia optimistiškai. Didėja Klaipėdos uosto krova. Sujungti oro uostai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius. Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos pernai išaugo net dešimtadaliu. Per pirmus šešis šių metų mėnesius bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbo 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Nuosekliai auga ir kitų įmonių rentabilumas“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

2015 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos uosto krova siekė apie 18,86 mln. tonų arba 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2013 m., 2014-aisias uosto krova padidėjo 9 proc. (perkrauta 36,4 mln. tonų krovinių). Sparčiai plečiasi kruizinė laivyba.

Klaipėdos terminale pernai prisišvartavo 63 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 76 proc. keleivių daugiau nei užpernai.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. pradėjusi veikti VĮ Lietuvos oro uostai 2015 m. pirmąjį pusmetį aptarnavo 6 proc. daugiau skrydžių ir 11 proc. daugiau keleivių nei tuo pat metu pernai. 2014 m. ši valstybės įmonė uždirbo 1 mln. 214 tūkst. eurų grynojo pelno. Aviacinės veiklos pajamos pernai išaugo 13,8 proc.

Šiemet pirmąjį pusmetį augo ir VĮ „Oro navigacija“ suteiktų paslaugų apimtys – oro navigacijos paslaugos suteiktos beveik 109 tūkst. orlaivių. Tai sudaro 2,9 tūkst. orlaivių arba 3 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. 2014 m. įmonė aptarnavo per 227 tūkst. skrydžių arba 6,3 proc. jų daugiau nei 2013 m.

Per 6 pirmuosius 2015-ųjų mėnesius Lietuvos paštas suteikė 15,4 proc. daugiau pašto paslaugų ir už jas gavo 23,4 proc. daugiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos 2014 m. augo net 6,2 mln. eurų (9,6 proc.) ir sudarė 64,6 mln. eurų. Pajamos iš kurjerių paslaugų pernai išaugo 45,5 proc., iš finansinio tarpininkavimo – 5,2 proc., iš kitų paslaugų – 9,6 proc.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno arba 2,4 karto daugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu. Pernai bendrovė pervežė 49 mln. tonų krovinių – 2 proc. daugiau nei 2013-aisiais. 2014 m. krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais apimtys augo 5 proc.

Pernai AB „Problematika“ uždirbo 243 tūkst. eurų, o AB „Detonas“ – 120,6 tūkst. eurų grynojo pelno. Pelningai pradėjo dirbti ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Nors ši bendrovė 2013 m. patyrė 1,86 mln. eurų nuostolio, 2014 m. uždirbo 72 tūkst. eurų grynojo pelno. 2015 m. pirmąjį pusmetį ši įmonė taip pat dirbo pelningai – uždirbo 147 tūkst. eurų grynojo pelno.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0