Daugelis lengvųjų automobilių vairuotojų išvydę priešais save važiuojant krovininį vilkiką dažniausiai stengiasi turėdami galimybę jį aplenkti. Dėl savo dydžio ir svorio krovininiai automobiliai ne tik juda lėčiau, pristabdo iš paskos važiuojančias transporto priemones, užstoja joms kelią ir riboja matomumą, bet neretai yra minimi ir eismo įvykių suvestinėse.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, šiemet užregistruoti 1073 lengvųjų automobilių ir vilkikų susidūrimai, o 96 proc. šių atvejų avarijos kaltininkais pripažinti būtent krovininių automobilių vairuotojai.
Bene dažniausios situacijos, kuomet lengvieji automobiliai susiduria su vilkikais, yra pastariesiems bandant rikiuotis į kitą eismo juostą ir nepastebint mažesnių eismo dalyvių. Vilkikai taip pat neretai kliudo lengvųjų automobilių veidrodėlius ar apibraižo jų kėbulą paprasčiausiai važiuodami pro šalį, kai vienas ar abu eismo dalyviai gerai neįvertina atstumo tarp transporto priemonių.
Tokiose situacijose bent jau aukų dažniausiai pavyksta išvengti, tačiau ne taip laimingai gali baigtis vilkikų ir lengvųjų automobilių vairuotojų susidūrimai greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose, kur greičiai didesni. Vairuotojai turėtų būti itin atsargūs, kai iš šalutinio kelio išvažiuoja į pagrindinį. Tokiuose kelių susikirtimuose visuomet privalu įsitikinti, kad pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobilis, įvertinti ir, atrodytų, dar toli esančių transporto priemonių greitį, neiššokti priešais jas, tikintis, jog jų vairuotojai pristabdys ir praleis. Dideliam automobiliui dažnai tai padaryti gali būti sudėtinga.
Galima prisiminti neseną atvejį, kai Kauno rajone lengvojo automobilio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio sunkvežimio. Abi transporto priemonės susidūrė ir nulėkė nuo kelio. Lengvojo automobilio vairuotojas žuvo, o vilkiko vairuotojas buvo sužalotas ir atsidūrė ligoninėje.
Reikėtų taip pat nepamiršti, kad vilkiko vairuotojo matymo laukas yra mažesnis nei sėdinčio prie lengvojo automobilio vairo. Be to, dėl didelių gabaritų atliekant kai kuriuos posūkius, važiuojant žiedinėmis sankryžomis krovininis automobilis gali neišsitekti savo eismo juostoje, todėl važiuojant greta reikėtų suteikti jam daugiau erdvės, laikytis nuo jo didesnio atstumo. Savo ruožtu vilkikų vairuotojams reikėtų turėti omenyje, kad aplinkui visuomet gali būti ir yra mažesnių automobilių, dažniau žvilgtelėti ir į šoninio vaizdo veidrodžius.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras