Siekiant gerinti eismo saugą, artimiausiais metais itin daug rekonstrukcijos darbų bus vykdoma intensyviausio eismo šalies magistralėse. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“.
Statistikos duomenimis, 2009–2014 m. magistralėje A1 įvyko 240 įskaitinių eismo įvykių, iš jų daugiau kaip 40 proc. – transporto priemonių susidūrimai. Šiai situacijai gerinti magistralės dalyje Vilnius–Kaunas mažinama kairinių apsisukimų, įrengiamos dviejų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai. Iki 2016 m. pabaigos numatoma baigti Moluvėnų ir Žiežmarių sankryžų rekonstrukciją, taip pat planuojamas trečias Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos etapas (magistralės A1 13,3–19,6 km). Eismo sąlygos taip pat bus gerinamos ties Kaunu (94–107 km) – iki 2020 m. šiame ruože numatoma praplatinti kelią, įrengti tunelinį viaduką ir kitas eismo saugos priemones. Be to, beveik visame Vilnius–Kaunas ruože (10–94 km) numatoma ilginti ir platinti greitėjimo–lėtėjimo juostas, tverti apsaugines tinklo tvoras nuo žvėrių, įrengti padidinto atsparumo atitvarus skiriamojoje juostoje ir 5 požemines perėjas pėstiesiems.
Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys 2009–2014 m. užfiksuota 50 įskaitinių eismo įvykių, iš jų dažniausi – apvirtimai, transporto priemonių susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Siekiant sumažinti tokių eismo nelaimių pavojų, šiuo metu magistralėje šalia Žemaitkiemio miestelio (apie 72,18 km) statomas pėsčiųjų viadukas, abiejose magistralės pusėse tiesiami jungiamieji keliai. Rekonstruojami ir kiti atskiri kelio ruožai. Šiuos darbus numatoma baigti iki 2016 m. rugpjūčio.
Daugiausia rekonstrukcijos darbų planuojama magistralėje „Via Baltica“, kurioje 2009–2014 m. įvyko 294 įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų beveik 60 proc. sudarė transporto priemonių susidūrimai. Atsižvelgiant į tai, šiai magistralei rekonstruoti numatoma skirti didelę dalį 2014–2020 m. Lietuvos keliams numatytų Europos Sąjungos sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Iki 2017 m. magistralės dalyje Kaunas–Marijampolė (17,34–23,40 km ir 35,40–45,15 km ruožuose) kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų, taip pat planuojama rekonstruoti „Via Balticai“ priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus. Taip pat numatomi ir smulkesni eismo saugos gerinimo darbai – naujai susidariusių „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų inžinerinis tobulinimas.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras