Minimalus valandinis atlygis vairuotojams: prancūzai „perspjovė“ vokiečius

Europos senbuvių pastangos ginti savo darbo rinkas įgauna pagreitį. Pernai sausį Vokietijoje įsigaliojo įstatymas MiLoG, visų šios šalies keliais judančių, užsienyje registruotų, komercinių transporto priemonių vairuotojams mokėti 8,5 eurų minimalų valandinį atlygį (MVA). Nepaisant kilusio ažiotažo ir skundų tarptautinėms institucijoms, esą tokie reikalavimai yra diskriminaciniai neturtingų ES naujokų atžvilgiu, dabar analogišką žingsnį žengė ir Prancūzija.

Vadinamasis Loi Macron dekretas (darbuotojų komandiravimo įstatymo įgyvendinimo dekretas), įpareigoja mokėti Prancūzijos nustatytą minimalią algą komandiruojamiems darbuotojams. Paryžiaus politikų pagimdyta tvarka iš esmės tokia pati, kaip ir 2015-aisiais įsigaliojusi Vokietijoje. Skiriasi tik minimalus valandinis atlygis – važiuojant Prancūzijos žeme visiems samdomiems darbuotojams (taip pat ir svetimų šalių krovininio ir keleivinio transporto kompanijų vairuotojams) nuo šių metų liepos 1 d. bus privalu  mokėti mažiausiai po 9,67 eur už valandą. T. y. beveik 1,20 eurų daugiau nei bene turtingiausioje Europos valstybėje.

Šią žinią oficialiai patvirtino ir IRU. Pastarosios organizacijos specialistų teigimu, naujosios nuostatos taikomos kabotažui ir dvišalėms transportavimo operacijoms, o išimtis numatoma tik tranzitui. Kol kas nėra tiksliai aišku tik kai kurios detalės. Tarkim, ar naujasis įstatymas taikomas visoms kabotažo ir dvišalio transportavimo operacijoms, nepaisant tiesioginių sutarčių sąlygų, kaip numatyta Darbuotojų komandiravimo direktyvoje (Direktyva 96/71, 1 str. 3a dalis).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Loi Macron, dėl komandiruotam į Prancūziją vairuotojui mokamo minimalaus atlyginimo, atsakomybė priskiriama krovinio gavėjui. Transporto kompanija turės paskirti savo atstovą Prancūzijoje, kuris bus atsakingas už kontaktavimą su priežiūros institucija.

Vienintelis dalykas, kuris Prancūzijoje bus kiek liberalesnis nei Vokietijoje – sankcijos už šios tvarkos pažeidimus. Pasiklydus vokiškos biurokratijos labirintuose, nepateikus planuojamų pervežimų tvarkaraščio, nenurodžius vairuotojų asmens duomenų, dvejus metus neišsaugojus visų su dokumentų, susijusių su krovinių gabenimu Vokietijoje, numatyta bauda iki 30 tūkst. eurų.

Prancūzai už tai Loi Macron dekreto nuostatų nesilaikymą numato 2000 – 4000 eurų baudas komandiruotiems darbuotojams.  Saugoti dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus Prancūzijos teritorijoje, transporto įmonė privalės bent 1,5 metų. Maksimali bauda sučiupus vairuotojams mokant kuklesnį atlyginimą abiejose šalyse gali siekti 500 tūkst. eurų.

IRU kreipėsi į Prancūzijos institucijas su prašymu suteikti daugiau informacijos, būtent dėl konkrečios įgyvendinimo dekreto apimties ir praktinių aspektų.

Kiek skausmingas šis reikalavimas Lietuvos vežėjams, kol kas galima tik spėlioti. Prieš kurį laiką CargoNews.lt interviu davęs asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad Europos rinkose įsitvirtinusios mūsiškės transporto kompanijos gerai dirbantiems savo vairuotojams moka maždaug 1500-1800 eurų atlyginimus, todėl bent jau vokiški minimalaus valandinio atlygio reikalavimai jiems nėra aktualūs.