Ką reikia žinoti apie aušinimo skystį?

Tinkamai veikianti aušinimo sistema – vienas trijų dramblių, ant kurių laikosi efektyvus variklio darbas. Tačiau tiek servisų meistrai, tiek automobiliams skirtus eksploatacinius skysčius gaminantys chemikai pastebi, kad ši sistema labai dažnai nesulaukia reikiamo dėmesio, todėl ilgainiui pradeda kelti brangiai kainuojančių rūpesčių.

Trys kertinės savybės

Svarbiausias dalykas, kuriuo turėtų rūpintis vairuotojas – pakankamas kokybiško aušinimo skysčio kiekis, cirkuliuojantis aušinimo sistemoje. Be šio dalyko automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas, nes variklis akimirksniu perkaistų. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti  bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.

Pasak bendrovės „Lesta“ chemikų, gero aušinimo skysčio virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C, o kristalizacijos arba užšalimo temperatūra ne aukštesnė nei – 35°C. Trečia itin svarbi savybė – apsauga nuo korozijos ir vadinamosios kavitacijos (garų ar burbuliukų susidarymo). Jei skystis chemiškai agresyvus, sąlyginai greitai susidaro nuosėdos, užkemšančios sistemos kanalus ir smarkiai pabloginančios jos darbą. Ne mažiau pavojingas garų ar burbuliukų susidarymas skystyje. Šiems sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės, taip pat pažeidžiančios aušinimo sistemą. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas, suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus, išauga degalų sąnaudos ir t. t.

Venkite „kokteilių“

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu ir tik tada, kai nėra galimybės papildyti sistemos kokybišku aušinimo skysčiu.

Automobilių detalėmis prekiaujančios bendrovės „Inter Cars“ specialistai, pasakodami apie aušinimo sistemos priežiūrą pastebi, kad klausimas apie skirtingų gamintojų ir skirtingų spalvų antifrizų maišymą – vienas dažniausiai užduodamų. Jų teigimu, aušinimo skysčių spalva pati savaime nereiškia absoliučiai nieko, nes dažydami skysčius raudonai ar žaliai gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Visgi  skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Jei dėl kokių nors priežasčių teko kelionės metu papildyti skysčio rezervuarą, pasiekus kelionės tikslą rekomenduojama pakeisti visą aušinimo skystį. Tai leistų išvengti skirtingų korozijos inhibitorių tarpusavio reakcijų, kurių metu sudaro nauji nereikalingi junginiai arba suardomi jau esantys, o skystis praranda „darbines“ savybes. Ant aušinimo skysčio pakuočių paprastai būna nurodoma, galima ar negalima jo maišyti su kitais.

Pasirinkimo galvosūkiai

Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen“ AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą.

Dažniausiai autoreikmenų parduotuvėse pigiausiai parduodamas žalias aušinimo skystis, kuris  paprastai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas. G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams, kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.

G12, G12+ (raudonos spalvos), G12++ (violetinis) skirtas naujesnės kartos varikliams ir yra priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai, todėl gali būti keičiami kas 5 metus. G13 (violetinis) aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsaugą nuo korozijos.

Servisų meistrai atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką, susijusį su aušinimo sistemų priežiūra. Vairuotojai kartais susigundo išbandyti įvairių priedų, kurie valo sistemą ar stabdo nedidelį skysčio nuotėkį. Kaip taisyklė tokie preparatai kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai – skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą. Svarbu prisiminti, jog aušinimo skysčiai turi būti keičiami reguliariai pagal aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijas, nes, laikui bėgant, antikoroziniai priedai praranda savo savybes, automobilio radiatorius ar kitos aušinimo sistemos dalys gali būti pažeistos korozijos, o tai sukelti gedimus ir papildomas išlaidas.