Plėtra arba stagnacija: 2026 metais Klaipėdos uostas nebeturės galimybės priimti daugiau krovinių 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi keturias uosto koncepcijas, arba paprasčiau tariant, vizijas, kaip uostas turėtų vystytis. Uosto vadovybė neslepia – visose keturiose vizijose numatytas giliavandenis uostas. Šios vizijos buvo pristatytos susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, premjerui Algirdui Butkevičiui ir jo vadovaujamai Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijai.

„Kurią alternatyvą reiktų rinktis? Tiesiog jos dar nepakankamai išanalizuotos, neįvertinti gamtosauginiai, ekonominiai, techniniai dalykai, kitų institucijų, su kuriomis reikės derinti bendrąjį planą, o tokių yra netoli trijų dešimčių, požiūris.

Kai turėsime visa tai, galėsime daryti apibendrinimą. Yra keturi scenarijai, sutarėme, kad reikia dirbti toliau, gilinti žinojimą, derinti su tarybos nariais, išgirsti jų nuomonę, žingsnis po žingsnio artėti prie bendrojo plano varianto pasirinkimo ir derinimo. Taip, giliavandenis uostas yra visuose keturiuose variantuose, uosto akvatorijos išgilinimas iki 17 metrų taip pat“, – sakė R.Sinkevičius.

Siekia maksimalios naudos

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus įsitikinęs, jog nesiimant uosto plėtros jau po dešimtmečio tektų pranešti pasauliui, jog Klaipėdos uostas papildomų krovinių priimti nebepajėgus.

„Galiu pasakyti tiek, kad vertinant pastarųjų 15 metų krovos tendencijas, jei jos nesikeistų, 2024–2026 metais uostas turėtų pranešti pasauliui, kad papildomų krovinių arba papildomų srautų priimti negali. Tai rimta indikacija. Yra padarytos kreivės, matyti, jog taip nutiktų net esant 3,5 proc. krovos augimui maždaug 2030 metais. Neturėti pasirengus maksimalios plėtros būtų didelė žala uostui. Uostas yra didelis vienetas mūsų valstybėje, tad būtų didelė žala visai ekonomikai“, – įsitikinęs A.Vaitkus.

Uosto vadovybės siekis – į priekį keliauti su maksimaliu planu, kuris numato tiek išorinio uosto, tiek pietinio uosto plėtros variantus. Tolesnė uosto plėtra susijusi ir su „Klaipėdos naftos“, „Klasco“ ir kitų įmonių perspektyvomis. Vien „Klaipėdos naftos“ krova per penkis šių metų mėnesius, lyginant su pernai, išaugo milijonų tonų.

„Aš suprantu uosto vadovus, politikus, kurie kelia klausimą, kiek būtų paimta turto, kokio turto. Jei visa tai nupieštume šiandien, tai būtų tikrai esminė klaida. Koncepcija yra tik vizija. Kai ji paruošta, rengiamos indikacijos, kas prie vieno ar kito plėtros varianto yra svarbu. Tuomet galima pradėti planavimo procedūras. Sakykime, privažiuojamieji keliai, kurie svarbūs miestui, be abejo, reikėtų tartis su miestu, nes tai miesto jurisdikcijoje esančios teritorijos ir infrastruktūra.

Nereikėtų gąsdinti iš anksto Melnragės gyventojų. Gaila, kad politikai labai dažnai šių žmonių sveikatos sąskaita ieško galbūt politinės naudos sau. Kai bus konkretūs planai, galėsime ir kalbėti.

Aš matau, kad galima nutiesti privažiuojamus kelius iki išorinio uosto, dėl kurio vyksta daug diskusijų, beveik nieko nepaimant, nė vieno pastato. Teorinė tokia galimybė yra. Kol kas garantuotai kalbėti niekas negali, absoliučiai niekas. Tie, kurie sako, kad žinom, kad taip bus, yra neteisūs, nes mes patys nežinome“, – sakė A.Vaitkus.

Planą vadina ambicingu

Informaciją išklausęs premjeras A.Butkevičius teigė, jog koncepcija paruošta atsakingai ir kruopščiai.

„Visa bendrojo plano koncepcija arba ilgalaikė uosto plėtra turėtų būti svarstoma savivaldybės taryboje, pristatyta visuomenei. Planas gana ambicingas. Koncepcija susideda iš keturių dalių.

Klaipėdos miesto vadovybė turėtų pasirinkti variantą, kuriam pritaria. Kiekviename jų numatyta, kiek dar artimiausiu metu galėtų didėti krovos apimtys. Matome, kad Klaipėdos uosto krovos apimtys auga sparčiausiai Baltijos jūros regione. Tai mus džiugina ir nuteikia teigiamai“, – sakė premjeras.

Tarybos nariams bendrąjį planą planuojama pristatyti liepos mėnesį.