„Rail Balticos“ koordinatorė įvardijo Lietuvai keliamas sąlygas

„Rail Balticos“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann pareiškė, kad Briuselis skirs pinigų geležinkelio atkarpai Lietuvoje tiesti, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuva įgyvendins visas jai keliamas sąlygas. Birželio 21 d. pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės C. Trautmann deklaracija dėl „Rail Balticos“ įgyvendinimo.

Tarp pagrindinių sąlygų minima efektyvi Europos geležinkelio eismo valdymo sistema, susitarimas su pagrindiniais projekto partneriais ir bendros įmonės „RB Rail“ valdymas. Jau anksčiau Europos Komisija patvirtino, kad Lietuvai yra numačiusi skirti 191 milijoną eurų, nors Lietuva prašė šiek tiek daugiau.

Pasak projekto koordinatorės, svarbiausia – rezultatai, todėl ji teigia kalbanti griežtai ir primenanti sąlygas. Pasak C. Trautmann, Lietuvai šios sąlygos buvo paaiškintos atskirai. Pareigūnė teigia suprantanti, kad Baltijos šalių vizijos šiek tiek skiriasi, be to, jos yra konkurentės. Tačiau C.Trautmann akcentuoja nenorinti susitelkti ties viena šalimi. Koordinatorė sako, kad jai svarbu, jog būtų sutarimas tarp visų šalių. C. Trautmann džiaugiasi gerais santykiais su Latvija ir Estija, o su Lietuva, net jei sudėtinga, galiausiai su partneriais vis tiek sutariama.

Tuo metu Lietuvos Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva rudenį ketina prašyti EK skirti dar pinigų vėžei per Vilnių tiesti. Šiai projekto daliai dabar EK finansavimo nenumato.

Be to, ministras pranešė, kad su Estijos ir Latvijos ministrais pasirašyta sutartis, kuri numato per bendrą įmonę paskirstyti pridėtinės vertės mokestį už europinės vėžės statybos darbus.

„Šis svarbus susitarimas tęsti „Rail Baltica“ projektą – tai reikšmingas valstybių partnerių politinis įsipareigojimas, kuris siunčia stiprų signalą Europos Sąjungos lyderiams, Europos Parlamento nariams ir visai ES transporto bendruomenei, kad „Rail Baltica“ projektas jau yra tvirtai „ant bėgių“, – po deklaracijos pasirašymo sakė R. Sinkevičius.

Nesklandumai – dėl greičio Lenkijoje

Už gautus 191 mln. eurų ketinama įdiegti Europos geležinkelių signalizacijos ir valdymo sistemą bei su ja susijusias komunikacijas ruože nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno. Europinė vėžė nuo Kauno (Palemono) bus pratęsta į šiaurę – planuojama nutiesti iki 55 km geležinkelio sankasos ir pastatyti reikiamą infrastruktūrą: tiltus, viadukus, pralaidas, praginas.

Deklaraciją pasirašiusios šalys tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės realizuoti visą „Rail Baltica“ projekto potencialą.

Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dialogui su Lenkija dėl būtinybės suderinti techninius parametrus. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos iki Kauno europinė vėžė jau nutiesta, tačiau geležinkelio infrastruktūra nuo sienos iki Varšuvos yra prastos būklės. Vietomis čia galimas vos 30 km/h greitis, ir tik ateityje planuojama jį gerokai padidinti. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje įsipareigota pasiekti 240 km/h greitį.

Pernai rudenį užbaigto projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo vertė – 364,5 mln. eurų. Už juos 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.