Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos gavo ES milijonus
2016-07-15
sumin.lt
353
Susisiekimo ministerija informuoja, kad pasirašyta trišalė ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutartis dėl Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimo Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui.
„Pasirašyta sutartis – paskutinis etapas, užtikrinantis ES fondų finansavimą šiam Lietuvai ir tarptautiniam susisiekimui svarbiam infrastruktūros objektui. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo tiesimo darbams skirta 84,06 mln. eurų“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Bendra transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo darbų vertė – 94,5 mln. Eur. Didžiąją dalį šios sumos sudarys ES sanglaudos fondo investicijos, skiriamos pagal 2014–2020 m. prioritetą „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“. Projektą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Sostinės vakarinis aplinkkelis sujungs transeuropinio transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 (E272) Vilnius–Panevėžys. Tiesiant trečiąją aplinkkelio dalį Vilniaus mieste bus nutiesta 5,38 km ilgio 4–6 eismo juostų jungtis nuo Ozo g. iki Ukmergės g., įrengti šeši automobiliniai ir vienas pėsčiųjų viadukas. Nutiesus aplinkkelį, į jį bus nukreipti transporto srautai iš sostinės Pašilaičių, Justiniškių, Buivydiškių ir Gineitiškių mikrorajonų, visas aplinkkelis pradės veikti kaip tranzitinė trasa, svarbi vietiniam ir tarptautiniam susisiekimui.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kaži ar strategai numatė šiam projekte kur suparkuot atvykstantį į Vilnių sunkujį transportą ar ir tada reikės ieškot vietos pakampiais ir pakrūmiais kaip šuniuj benamiuj.
Jūsų komentaras