Nuo bankroto išgelbėtą Šiaulių oro uostą žlugdo kariškiai

Pernai nuo bankroto išgelbėtam Šiaulių oro uostui viltys atsitiesti vėl bliūkšta. Savivaldybei pavaldžiai įmonei neįveikiama kliūtimi tapo krašto apsaugos viceministro raštas. Civiliniai orlaiviai, besileidžiantys ar kylantys iš Šiaulių oro uosto, kariškiams netrukdo. Tokius patikinimus nuolat girdėjusi miesto valdžia sulaukė nemalonaus akibrokšto ir jau skaičiuoja galimus nuostolius.

Išgelbėjo nuo bankroto

Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių oro uosto įmonės skolos jau buvo perkopusios pavojingą ribą – beveik reikėjo skelbti bankrotą. Savo įsteigtai bendrovei į pagalbą suskubo Šiaulių miesto savivaldybė, paskyrusi kone 620 tūkstančių eurų injekciją.

Didžioji dalis pinigų buvo skirta skoloms dengti, atlyginimams išmokėti, o trečdalis – veterinarijos punkto įrengimui užbaigti.

Nenori perduoti ar nuomoti

Tikėtasi, kad skolų kupros atsikračiusi įmonė pagaliau sulauks ir privataus investuotojo, kuris iš kariškių pagaliau gautame daugiau nei 26 hektarų sklype įrengs trūkstamą infrastruktūrą. Bet iš Krašto apsaugos ministerijos atskriejusi žinia nubraukė visas viltis. Viceministro Ramūno Usonio pasirašytame rašte įvardyta, kad neketinama Šiaulių oro uostui nei perduoti, nei išnuomoti teritorijoje esančių statinių. Ministerija pasiūlė keisti įmonės planus ir sugrąžinti kariškiams neseniai gautą 26 hektarų teritoriją.

Pasak viceministro, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją Lietuvos kariuomenei reikalingos papildomos teritorijos krašto apsaugos tikslams.

Kariškiai kliūčių nematė

„Ši žinia mus pribloškė, nes oro uostas nebegalės naudotis ir užbaigtu įrengti veterinarijos punktu. Tai reikštų, kad įmonei parašomas mirties nuosprendis – neturėdama būtinos infrastruktūros ji neišsilaikys“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Nuo šių metų pradžios įstatymai savivaldybėms nebeleidžia dotuoti savo įmonių. Tai reiškia, kad per pirmąjį pusmetį apie 50 tūkstančių eurų nuostolių patyręs Šiaulių oro uostas pasmerktas pražūčiai – greitai gali nelikti apyvartinių lėšų.

„Kariuomenės vadas ne kartą tikino, kad civiliniai orlaiviai kariškiams nekliudo. Tą patį sakė ir Šiaulių aviacijos bazės vadovai, bet iš ministerijos ateina kitokių žinių. Mes esame pasiruošę geranoriškai perleisti kariškiams daugiau kaip 100 hektarų šalia oro uosto, o mainais negauname naudotis tais pastatais, į kuriuos investavome, kuriuos prižiūrėjome ir didinome jų vertę“, – stebėjosi Šiaulių meras.

Norėtų pakeisti statusą

A.Visockui keista, kad visiškai nepaisoma ekonominių interesų, nes oro uostas gyvybiškai svarbus visam Šiaurės Lietuvos regionui: „Oro uosto pašonėje ES pinigais įkurta Šiaulių laisvoji ekonominė zona. Kam ji bus įdomi, jei neliks galimybės skraidinti krovinius?“

Šiaulių oro uostas išsilaikytų pats, jei per metus pavyktų pergabenti 3 tūkst. tonų krovinių. Per pirmus 5 šių metų mėnesius įmonė buvo pasiekusi trečdalį išsilaikyti būtinos apyvartos. Pagrindinė kliūtis privačioms investicijoms pritraukti – nežinia dėl ateities, nes labai dažnai keičiasi įstatymai. Nuo pat Šiaulių oro uosto įmonės įkūrimo 2004 metais niekas negali pasakyti, ar kariškiai nepareikalaus išsikraustyti.

„Bene vienintelė logiška išeitis būtų į bendrovę įlieti ir valstybės kapitalo. Valstybinio oro uosto statusas užtikrintų perspektyvas, tad įmonė neabejotinai sulauktų privataus investuotojo“, – svarstė Šiaulių meras.