Vežėjų prastovų Medininkuose nuostolis per metus – 18 milijonų eurų

Pasak Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“, ilgos eilės pasienyje su Baltarusija, kaip ir legendiniai Vilniaus oro uosto taksistai, Lietuvai tapo amžinomis problemomis, kurios niekaip neįveikiamos. Vežėjų teigimu, Medininkų pasienio poste vidutiniškai tenka laukti 22 valandas, nes posto pralaidumas nesiekia 68 procentų, ir dėl to kalta Lietuva, o ne Baltarusija.

Prastovos pasienyje labai nuostolingos ne tik vežėjams, kurie sukuria 6 procentus BVP, bet ir valstybei. Pagal planą, šio posto, kuriame nuo 1998 m. tebuvo tik kosmetiniai remontai, rekonstrukcija turėtų būti baigta 2020 m. Tačiau kol kas atliktas tik vienas darbas – patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Bent taip rašoma Susisiekimo ministerijos rašte.

Galinčių kalbėti apie Medininkų pasienio posto rekonstrukciją, kuri po dvejų metų turi būti baigta, ministerijoje neatsirado, esą laikinasis Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas dar nesigilino į situaciją, kodėl Pasienio kontrolės punktų komisijos vadovas – viceministras nekalba, liko neaišku. Bet beveik aišku, kad rekonstrukcijos Medininkuose pabaiga iki 2020 m. dar kurį laiką išliks legenda.

„Vežėjo vienos dienos prastova kainuoja 300 eurų, ir per dieną mes prarandam apie 100 tūkst. eurų. Paskaičiuokim per mėnesį, per pusmetį, per metus. Tai situacija gana sudėtinga. Mes, ne tik Lietuvos vežėjai, patiriame nuostolius, mes, kaip tranzitinė valstybė, priverčiam kitų šalių vežėjus apsukti Lietuvą, kadangi didžiulės eilės, tai yra prastovos“, – sakė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

„Aš netgi negaliu visą mėnesį laikyti vairuotojo į Baltarusijos pusę, turiu duoti kitus krovinius į Suomiją ar į Švediją vien dėl to, kad į Baltarusiją vieną krovinį mūsų transporto priemonė veža savaitę. Grįžtant tai 22 ir 48 valandas yra tekę laukti, tai tikras košmaras“, – pasakojo UAB „Jotvainis“ direktorius Romas Vosylius.

Lankantis Medininkų pasienio kontrolės punkte iš Baltarusijos į Lietuvą atvykti laukė šimtas krovininių automobilių. Jų vairuotojai skundžiasi dėl eilių.

„Va, 10 valandų dar nepravažiavau Lietuvos muitinės. O čia, skaitykim, nėra eilės niekur. Kodėl nedirba, kodėl nevyksta judėjimas, niekaip nesuprantu. Visą laiką taip“, – kalbėjo vairuotojas Medininkų poste. „Eilė Baltarusijoj būna penki kilometrai. Po dvi paras, žinau, stovi vaikinai“, – sakė rusakalbis vairuotojas.

Pasienio kontrolės punkte asmenų patikrą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos, automobilių ir krovinių – muitinės pareigūnai. Muitininkų atstovas patvirtino, kad poste ir tądien, ir įprastai trūksta ketvirtadalio muitininkų.

„Ne paslaptis, kad pradedantis dirbti muitinės pareigūnas į rankas gauna netoli 500 eurų“, – teigė Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Vitas Volungevičius. Pasieniečių atstovai teigia, kad jų tarnyba darbui pasienio punkte galėtų skirti daugiau pareigūnų, tačiau nėra sukurta darbo vietų. Tarnyba jau prieš kelerius metus pageidavo, kad jų pareigūnams būtų įrengti du papildomi patikros postai, tačiau iki šiol ledai nepajudėjo.

„Valstybė daug investuoja į kelius, investuoja į tiltus, bet į tiltus tarp valstybių kažkodėl pamiršta investuoti. Ir jau daugelį metų tęsiasi situacija, kuomet beviltiškai pasenęs pagal savo infrastruktūrą ir pralaidumą Medininkų punktas yra nerekonstruojamas“, – sakė VSAT Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininkas Sigitas Ratkevičius.

Šis pasienio punktas įrengtas 1998 m. Tada per metus jį kirsdavo apie 200 tūkst., jau po 4 metų – per milijoną automobilių. Nuo to laiko punkte atlikti kosmetiniai darbai, asfaltavimo, toje pačioje teritorijoje įkurtas veterinarijos tarnybos postas. Tačiau taip ir liko neliestas ypač komplikuotas kelio ruožas tarp patikros postų ir Baltarusijos sienos. Pareigūnai šį ruožą vadina kakleliu, ir jame nusidriekia automobilių eilės.

Dar 2013 m. tarpžinybinė Pasienio kontrolės punktų komisija, kuriai vadovavo tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, nusprendė, kad šis punktas turi būti rekonstruotas dvigubai išplečiant jo teritoriją, o vadinamajame kaklelyje vietoj 4 įrengta 10 eismo juostų, po 5 į abi puses.

Už pasienio kontrolės punktų statybą ir administravimą bei sklandų patekimą į pasienio kontrolės punktus atsakinga Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Direkcijos specialistas Sigitas Valančius iš pradžių teigė, kad Medininkų pasienio punkto rekonstrukcija bus atlikta per dvejus metus, vėliau pats tuo suabejojo.

„Rekonstrukcija, tikimasi, kad bus atlikta 2020 m. pabaigoje. Paties kelio išplatinimo jau yra netgi parengtas techninis projektas, tačiau paties punkto plėtros dokumentacija dar tiktai rengiama, ir konkurso sąlygos dar tik rengiamos. Tai suprantama, kad atskirai šitų dviejų dalių vykdyti neapsimokės, bus vykdomas bendras projektas. Todėl tikrai viskas nebus 2020 m. pabaigoje“, – kalbėjo Pasienio kontrolės punktų direkcijos vyr. specialistas Sigitas Valančius.

Buvusi Pasienio kontrolės punktų komisija dabar jau nėra tarpžinybinė, o jos veiklą koordinuoja Susisiekimo ministerija. Komisijai vadovauja viceministras. Ministerija nerado pareigūno, kuris galėtų komentuoti padėtį Medininkų punkte ir galimus sprendimus.

Atsiųstame ministerijos paaiškinime teigiama, kad šiemet planuojama baigti išpirkti žemę aplink punktą. Esą, jau patvirtintas sklypo detalusis planas, tačiau infrastruktūros modernizavimo techninis projektas – neparengtas, o kol jo nėra, nežinoma ir rekonstrukcijos kaina. Panašu, ir valdininkai, ir pareigūnai netiki, kad atidėliotas punkto modernizavimas po 2 metų bus baigtas. Kol to nebus padaryta padėtis ir toliau nesikeis.

VSAT Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininkas Sigitas Ratkevičius, paklaustas, ar nemato, kad situacija gali pagerėti, sakė: „Vargu ar galėtų pagerėti, nes viskas, kas buvo galima padaryt, jau buvo daroma 10 metų ir akivaizdu, kad nelabai padėjo“.

„Linavos” skaičiavimais, dėl prastovų Medininkuose Lietuvos vežėjai per metus patiria apie 18 mln. eurų nuostolių. Kiek dėl to netenka valstybės biudžetas, deja, neskaičiavo jokia institucija.