CARGONEWS

Kabotažinių pervežimų ypatumai atskirose ES šalyse

krovinys (12)

Mūsų įžanginėje publikacijoje apie kabotažinius pervežimus mes atkreipėme dėmesį, kad ES šalyse kabotažinę veiklą reguliuoja bendri Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentai. Tačiau juose išvardinti tik pagrindiniai reikalavimai, tuo tarpu kai kiekviena šalis gali turėti (ir turi) nacionalinių ypatumų. Šioje publikacijoje  plačiau apžvelgsime reikalavimus kabotažiniams pervežimams tose šalyse, kur jų vykdoma daugiausiai – Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat Ispanijoje ir Italijoje.

Keletas bendrų patarimų   

Nesigilinant į visas nacionaline kabotažinių pervežimų subtilybes vis dėl to galima išskirti keletą esminių momentų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas vežėjas, nusprendęs tuščiai negaišti laiko pasibaigus tarptautiniam pervežimui.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia institucija kiekvienoje šalyje kontroliuoja, kaip laikomasi kabotažiniams pervežimams keliamų reikalavimų, nes tik ta institucija gali išsamiai atsakyti į visus vežėjams kylančius klausimus.

Be to, vežėjai turi išsiaiškinti:

1) Kokie nacionaliniai teisės aktai (jei tokie yra ) reguliuoja kabotažinius pervežimus?

2) Nuo kada pradedamas skaičiuoti 7 dienų (pagal ES reglamentą) laikotarpis, kurio metų galima vykdyti kabotažinę veiklą, taip pat kas laikoma kiekvieno atskiro kabotažinio pervežimo pradžia ir pabaiga (tai ypač svarbu gabenant dalinius krovinius)?

3) Ar užsienio vežėjams, atliekantiems kabotažinius pervežimus, taikomi tie patys reikalavimai, kokie taikomi vietiniams vežėjams, ar yra kažkokių skirtumų?

4) Kokie reikalavimai keliami kabotažinio pervežimo sutarčiai: ar galima ją sudaryti žodine forma, kaip įrodoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir pilnai įvykdyta, kokie dokumentai reikalingi vykdant kabotažinį pervežimą (kiek svarbus CMR važtaraštis)? Pažymėtina, jog dažnai kabotažiniams pervežimams keliami reikalavimai yra pagrįsti CMR Konvencija, tačiau gali vien šia konvencija neapsiriboti, todėl visiems vežėjams patariame derinti kabotažinių pervežimų sąlygas raštu, kad iškilus ginčams juos būtų galima išspręsti lengviau ir greičiau.

5) Ar vežėjas, atliekanti kabotažinį pervežimą, atsako (ir kokia apimtimi) už krovinio pakrovimą, tvirtinimą ir iškrovimą?

6) Kokie reikalavimai (profesinės kvalifikacijos, darbo ir poilsio režimo, komandiravimo tvarkos ir t.t.) keliami vairuotojui, atliekančiam kabotažinį pervežimą?

7) Kaip vertinama situacija, jei kabotažinis pervežimas užsitęstų ar nutrūktų dėl trečio asmens kaltės, ir kaip suprantamos šios sąvokos („užsitęsęs arba nutrūkęs kabotažinis pervežimas“)?

8) Kaip vertinama situacija, jei kabotažinio pervežimo metu pasikeitė krovinio iškrovimo vieta ir/arba krovinio gavėjas?

9) Ar vežėjas, atliekantis kabotažinį pervežimą, turi teisę sulaikyti krovinį, ir jei taip – tai kokiais atvejais?

10) Kokie reikalavimai kabotažinio pervežimo draudimui?

11) Kokie apmokėjimo už kabotažinį pervežimai terminai?

12 Kokios nuobaudos gresia už kabotažinių pervežimo taisyklių pažeidimus ir įsipareigojimų nevykdymą?

Matome, jog klausimų, į kuriuos vežėjai turi žinoti atsakymus, yra nemažai, tačiau mes išskyrėme esminius dalykus, kurių nežinodami vežėjai tiesiog turėtų neapsiimti vežti kabotažinius krovinius. Šiuo atveju vežėjams svarbu žinoti: a) šalių, kuriose gabenami kabotažiniai kroviniai, teisės aktus, reguliuojančius šią veiklą; b) 7 dienų laikotarpio, kurio metu galima atlikti kabotažinius pervežimus, pradžios ir pabaigos skaičiavimo principus; c) kokie dokumentai reikalingi kabotažiniams pervežimams; d) kokie yra komandiruočių reikalavimai vairuotojams, gabenantiems kabotažinius krovinius (atkreipiant ypatingą dėmesį į vairuotojų atlyginimus konkrečiose šalyse); e) kokios nuobaudos gresia už kabotažo taisyklių pažeidimus. Į šiuos klausimus atsakysime „didžiųjų rinkų“ – Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos – pavyzdžiais (informaciją apie juos rasite žemiau pateiktoje lentelėje, padidinti kurią galima, paspaudus kiekvieną iš šešių paveiksliukų).

lentelė-1

lentelė-2

lentelė-3

lentelė-4

lentelė-5

lentelė-6

Papildomai siūlome susipažinti su IRU paruošta specialia atmintine (anglų kalba) ir Europos Parlamento parengta kabotažinių pervežimų rinkos apžvalga (anglų kalba). Tikimės, kad dabar vežėjai bus labiau „pasikaustę“ ir galės vežti kabotažinius krovinius nebijodami netikėtų nuostolių.

Komentarai

Valdas Karaliūnas 2019-09-01 09:00

sveiki,klausimas,vienas pasikrovimas ir trys iskrovimai toje pacioje salyje,ar jau skaitosi trys,ar vienas?dekui


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0