Lietuvos transportas – kryžkelėje

Šiandien Lietuvos kelių transportas yra kryžkelėje. Koks tolimesnis likimas laukia šio sektoriaus, didžiąja dalimi priklauso nuo politinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokiomis mintimis Lietuvos susisiekimo konferencijoje lapkričio 7 d. dalijosi „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Savo pranešime „Politinės rizikos ir kelių transportas“ „Linavos“ atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos strateginė padėtis leidžia jos vežėjams per kelias dienas pasiekti didžiausias ES rinkas, taip pat Rusiją ir kitas Rytų Europos šalis.

„Įsikūrę prie Europos Sąjungos rytinės sienos, Lietuvos vežėjai turi puikias sąlygas tapti Europos Sąjungos, Rusijos ir Azijos rinkų ekspertais“, – kalbėjo sekretorius transporto politikai.

Didelis dėmesys tarptautinėms rinkoms, investicijos į Europos ir Azijos rinkų pažinimą bei infrastruktūros plėtrą yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos vežėjai tapo svarbiais transporto rinkos dalyviais.

T.Garuolis, vertindamas politinę riziką demokratinėse šalyse, svarbiais veiksniais vadino įstatymų leidybos efektyvumą, dėl kurio gali sumažėti pelningumas ar pasikeiti verslo aplinka.

Vienu iš veiksnių, kurie labai skaudžiai palies Lietuvos transporto sektorių, pripažįstamas Mobilumo paketas. Tai yra išorinė politinė rizika Lietuvai. Savo pranešime T.Garuolis jis aptarė numatomą Mobilumo poveikį ir atkreipė dėmesį, kad Lietuva susidurs ne tik su išorinėmis grėsmėmis. Drastiškos mokestinės iniciatyvos gali būti priskiriamos prie vidinių politinių rizikų.

„Vidinės politinės rizikos gali sukelti problemų ne tik verslui, bet ir viešųjų finansų tvarumui“, – kalbėjo T.Garuolis apie suplanuotą vairuotojų atlyginimo koeficiento padidinimą iki 1,65.

Baigdamas savo pranešimą T.Garuolis pateikė skaičiavimus, kad vairuotojų atlyginimų koeficientą padidinus iki 1,65, Lietuva pagal darbo kaštus kelių transporte nusileis tik Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Airijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, lenkdama Slovėniją, Maltą, Portugaliją, Estiją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.