Lietuva kreipiasi į ES Teisingumo Teismą, siekdama užtikrinti geresnes vairuotojų ir vežėjų teises

Teisingumo ministerija ES Teisingumo Teismui įteikė du ieškinius dėl Mobilumo paketo. Šiuo veiksmu Lietuva siekia, kad būtų panaikintos ES teisės aktų nuostatos, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai.  Apie tai pranešė Teisingumo ministerija.

„Lietuva yra tvirtai apsisprendusi ginti savo vairuotojų bei vežėjų teises ir užtikrinti jų interesų pusiausvyrą”, – pabrėžia teisingumo ministras E. Jankevičius. – Stiprindami Europos Sąjungos vidaus rinką, privalome išsaugoti mūsų šalies darbuotojų ir verslo konkurencingumą, kad šis sektorius nebūtų diskriminuojamas, taikant jam nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus. Dėl to gali nukentėti ir šalies finansai – mažėtų planuotos biudžeto pajamos, didėtų išlaidos“.

ES Teisingumo Teisme ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos, kurios nurodo po 8 savaičių grąžinti transporto priemonę į jos įsisteigimo valstybę, riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, koreguoja vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo vairuotojų laisvę pasirinkti poilsio vietą, taip pat kitas poilsio sąlygas, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.

Lietuvos nuomone, šios Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja ES teisei ir Europos žaliojo kurso tikslams – didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse.

„Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pradinių tikslų ir skaldo ES bendrąją rinką. Dirbtinai sudaromos administracinės kliūtys vežėjų įmonių veiklai ir protekcionistiniai ribojimai, ginantys nuo konkurencijos dalies ES valstybių rinką, ypač skaudžiai atsiliepia ES pakraščiuose esančioms šalims. Tai ne tik silpnina bendrąją rinką, bet ir kelia pavojų sklandžiam prekių bei medicinos priemonių tiekimui, o tai gyvybiškai svarbu COVID-19 pandemijos metu“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Atlikta studija parodė, kad Lietuvos transporto sektoriuje didžiausią neigiamą poveikį patirtų smulkios įmonės. Be darbo gali likti beveik 35 tūkstančiai žmonių, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų. Prognozuojamas neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. BVP.

Mobilumo paketo reglamentavimas taip pat turės neigiamos įtakos kitų ES valstybių narių interesams, todėl šios rems Lietuvos poziciją arba teiks savarankiškus ieškinius.

Palankaus sprendimo atveju ginčijamos nuostatos bus panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento.