Sąrašuose nėra – Lietuvos vežėjai turi naują problemą su valdžia

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvos vežėjams trūksta vairuotojų. Todėl tenka samdyti darbuotojus iš šalių, kurios nepriklauso ES. Tai galima daryti supaprastinta tvarka, jeigu kompanija įtraukta į „Patvirtintų įmonių sąrašą“ (PĮS). Šiandien vežėjai netikėtai susidūrė su patekimo į šį sąrašą sunkumais. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokia yra problemos esmė ir jos išsprendimo perspektyva.

Kas yra PĮS teisine prasme ir kaip į jį patekti, galima sužinoti čia ir čia. Sausį „Linavos“ tinklapyje pasirodė pranešimas apie tai, kad priklausantis VRM sistemai Migracijos departamentas ėmė atsisakyti įtraukti Lietuvos autotransporto kompanijas į šį sąrašą todėl, kad jos, neva, neatitinka buvimo jame kriterijų, susijusių su vidutiniu darbuotojų atlyginimu (per mažas) ir jų nenutrūkstamo darbo laiku (per trumpas).

Kaip pažymėjo „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiemet į PĮS atsisakoma įtraukti įmones, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis anksčiau buvo į jį įtraukiamos. Asociacijos prezidiumo narių nuomone, buvusi VRM vadovė padarė vežėjams „meškos paslaugą“, patvirtindama PĮS sudarymo tvarką. Kaip pažymėjo prezidiumo narys Vytas Bučinskas, iš 560 įmonių, esančių PĮS, 307 yra transporto įmonės, ir iš šių 307 įmonių 292 įmonėms baigiasi buvimo sąraše terminas, kuris gali būti nepratęstas dėl jų neatitikimo kriterijams (šioje vietoje reikia priminti, kad kompanija, kuri atitinka kriterijus, gali būti PĮS 3 metus, bet jeigu jo prašymas dėl įtraukimo į sąrašą buvo atmestas, pakartotinis kreipimasis galimas tik po 6 mėnesių).

Savo ruožtu prezidiumo narys Artūras Telmentas pabrėžė, kad transporto įmonėse dirba ne tik vairuotojai, bet ir pagalbinis personalas, kurio atstovai gali neturėti pilno etato, kas sumažina įmonės atlyginimų vidurkį (kuris dar skaičiuojamas visiems darbuotojams, atsižvelgiant į 1,65 koeficientą), dėl ko Migracijos departamentas atsisakė įtraukti į PĮS ir jo kompaniją.

Galiausiai, „Linavos“ nuomone: „Neaiškumų dėl atlyginimo vidurkio nekiltų, jei valstybės institucijos, skaičiuodamos vairuotojų atlyginimų vidurkius, skaičiuotų dienų, kurias vairuotojas dirbo, skaičių. Dabar atlyginimo skirtumas atsiranda dėl to, kad vairuotojai iš trečiųjų šalių prašo 4 mėnesių neapmokamų atostogų. Todėl toks darbuotojas dirba apie 8 mėnesius per metus, turi 3 savaites apmokamų atostogų, o truputį daugiau kaip 3 mėnesius naudojasi neapmokamomis atostogomis. Dažniausiai taikomas toks vairuotojų darbo grafikas: 6 savaites dirba, 3 savaites praleidžia savo šalyje su šeima“.

Tuo pat metu „Linava“ išreiškė viltį, kad jai pavyks surasti bendrą kalbą su valstybės institucijomis, kurios atsižvelgs į vežėjų darbo niuansus, ir jie galės patekti į PĮS be ypatingų problemų. Ir štai vasarį Asociacijos tinklapyje pasirodė pranešimas, kuriame pateiktas VRM atsakymas į „Linavos“ ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) raštą. Jame nurodyta, kad „artimiausiu metu“ bus keičiami 8.4 ir 8.7 PĮS sudarymo tvarkos papunkčiai (susiję su nenutrūkstamo darbuotojų darbo ir jų atlyginimo kriterijais) ir kitos jo nuostatos, o taip pat apsvarstyta galimybė įmonėms pakartotinai kreiptis dėl įtraukimo į PĮS, nepraėjus 6 mėnesių laikotarpiui.

Kadangi patekimo į PĮS klausimas yra vežėjams daugiau nei aktualus, svarbios visos detalės. Todėl mes paprašėme „Linavos“ ir TTLA detalizuoti savo poziciją šiuo klausimu, tame tarpe – leisti mums susipažinti su raštu į VRM, kuriame turėtų būti išsamiai išdėstytos jų pretenzijos ir pasiūlymai. Atrodytų, vežėjų atstovai turėtų būti suinteresuoti susiklosčiusios situacijos aprašymu žiniasklaidoje. Tačiau jų reakcija į mūsų prašymą buvo gana keista.

TTLA mums pasakė, kad, kol dėl narystės PĮS vyksta dialogas su valstybės institucijomis, Aljansas susilaikys nuo detalesnių komentarų ir nepateiks mums rašto į VRM. Atsisakė pateikti jį ir „Linava“. Ir kaip mes besistengtume – nei kreipimosi (kuris, matyt, yra labai slaptas dokumentas su baisiomis paslaptimis), nei papildomų komentarų iš pagrindinių vežėjų atstovų mes negavome.

Šioje dviprasmiškoje situacijoje, kai su žiniasklaida nedega noru bendradarbiauti tie, kurie pirmi turėtų būti tuo suinteresuoti, mes kreipėmės į VRM su prašymu pateikti mums „Linavos“ ir TTLA raštą arba detalizuoti vežėjų poziciją už juos, o taip pat detaliau papasakoti apie savo žingsnius, sprendžiant atsiradusią problemą.

Paties vežėjų rašto VRM mums nepateikė, bet informavo, kad jame jie skundžiasi, kad negali patekti į PĮS, kadangi dėl savo veiklos specifikos neatitinka nustatytų kriterijų, susijusių su vidutiniu darbuotojų atlyginimu ir jų nenutrūkstamo darbo laiku. Toliau ministerija paaiškino, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas įtraukti tam tiktas įmones į PĮS, reikalavo griežtai laikytis kriterijų ir, pavyzdžiui, nevertino nedraudiminių darbuotojo (vairuotojo) laikotarpių (kalbant paprastai, neapmokamų atostogų) kaip nenutrūkstamo jo darbo laiko.

Tačiau dabar jau svarbiau ne tai, kas nutiko ir kodėl tai nutiko, o tai, ką būtent padarys VRM, reaguodama į vežėjų skundus, ir kada ji tai padarys. Kaip minėta aukščiau, ministerija ketina peržiūrėti PĮS sudarymo tvarką artimiausiu metu. Kartu ji mus užtikrino, kad „vežėjų argumentai neliko neišgirsti, ir bus ieškoma kompromisinių sprendimų“.

Išvada – ačiū VRM už autotransporto verslo sąlygų „pagerinimą“ dabartinės PĮS sudarymo tvarkos, kurią parengė Migracijos departamentas ir patvirtino buvusi VRM vadovė Rita Tamašunienė, pavidalu. Džiugu, kad šiandieninė VRM vadovybė išgirdo vežėjų argumentus ir ketina ją pakeisti. Kaip sakoma, kuo daugiau padarėme vakar, tuo daugiau reikės perdaryti rytoj. Tačiau geriausiu atveju vežėjams, kurie nepateko į PĮS, bus leista pabandyti patekti į jį dar kartą, laikantis esamų atrankos kriterijų (kas yra problematiška), blogiausiu atveju (kas labiau tikėtina) – kadangi normatyvinė bazė Lietuvoje greitai nekoreguojama, jiems teks darbinti vairuotojus ne supaprastinta, o įprastine tvarka neapibrėžtai ilgą laiką (gal mėnesį, gal du, gal dar ilgiau).