CARGONEWS

Durimis trenkti grasinę vežėjai Lietuvos nepalieka: mokesčiai verčia rinktis kitą kelią

Išaugusia mokestine našta besipiktinę ir apie išsikėlimą iš Lietuvos kalbėję vežėjai savo grasinimų neištesėjo, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 metų duomenys. Dabar aiškinama, kad plėtra užsienyje vykdoma pamažu, taip išvengiant ir pelno mokesčio.

Transporto ir saugojimo kategorija sudarė 6,9 proc. visų 2020 metais išregistruotų juridinių asmenų. VMI duomenimis, 2020 metų gruodžio 31 dieną Lietuvoje buvo 13.616 juridinių asmenų, kurių pagrindinė vykdyta ekonominė veikla – transportas ir saugojimas. Taigi per 2020 metus išregistruota 1,8 proc. visų šios kategorijos juridinių asmenų.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas komentavo, kad VMI statistika apie transporto ir saugojimo sektorių nerodo, kad iš Lietuvos trauktųsi stambios įmonės. „Šie skaičiai yra tikrai nedideli, sudaro mažiau nei 1 proc., todėl tendencijos šioje vietoje nėra“, – sakė jis. M. Dubnikovas paaiškino, kad verslininkams nebūtina Lietuvoje veikiančių įmonių likviduoti. „Galima tiesiog perkelti veiklą ir palikti čia veikiančias įmones su mažesnėmis apimtimis arba visai „sausas“, – sakė jis.

Panašiai situaciją aiškino ir Z. Buivydas. „Verslas tikrai moka skaičiuoti ir jie nedarys klaidingai, kad dar mokėtų mokestį už tai, jog iškels. Taip niekas nedaro. Daro daug paprasčiau – įkuriamas naujas UAB`as kitoje šalyje ir naujas mašinas, naujus užsakymus perkeliama iškart ten tiesiai. O šitoje įmonėje arba parsiduoda transporto priemones, arba išnuomoja. Negalima joti visą laiką ant verslo, jam tik didinti mokesčius“, – sakė jis.

„Linavos“ vadovas sakė, kad neturi tikslios statistikos, kiek lietuviškas kapitalas užsienyje įsteigė įmonių. „Kaip tik praėjusią savaitę kalbėjausi su viena iš įmonių, tai jie apie 150 įmonių yra iškėlę. Tai pačios stipriausios. Jos neišveda visų mašinų, jie naujas mašinas registruoja kitoje šalyje. Pavyzdžiui, Punsko vaivadija labai džiaugiasi, nes dabar gauna daug mokesčių. Mano žiniomis, dabar naujų mašinų, kurios gamintos lietuvių įmonėms ten yra apie 6 tūkst.“ – sakė jis.

Daugiau informacijos – čia.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0