Logistikos ekspertai: transporto įmonės neturėjo plano – visi buvo užtikrinti, kad taip niekada neatsitiks

Logistikos sektoriaus atstovai kalba apie brangstantį tiekimą, didžiulį spaudimą dėl pristatymų efektyvumo, sudėtingą planavimą.

Ekspertai nerimauja dėl žaibiškai besikeičiančios situacijos žaliavų rinkose bei didėjančio vairuotojų trūkumo.

Pandemija buvo itin netikėtas smūgis, išryškinęs silpnąsias transporto ir logistikos vietas bei daromas klaidas. Tiekimo grandinės ir logistikos eksperto Aido Berškio teigimu, COVID-19 atskleidė sudėtingų pasaulinių tiekimo grandinių, paremtų Just-in-time atsargų valdymu, pažeidžiamumą.

„Ir toliau išliekant prekių ir žaliavų tiekimo sutrikimams įmonės ženkliai padidino atsargų likučius. Pandemijos metu susidūrėme su žaliavų ir prekių pristatymo vėlavimais: neapibrėžtumas, kada jos atvyks, parodė, kad tik nedidelė dalis įmonių stebi, kaip juda ir kur yra jų prekės. Įmonės neturėjo plano, kaip elgtis, jei sutriktų žaliavų ar prekių tiekimas – visi buvo užtikrinti, kad taip niekada neatsitiks“, – sako A. Berškys.

Trūksta vairuotojų

Ekspertų teigimu, dėl pandemijos ir „Brexit“ ženkliai sumažėjo Jungtinėje Karalystėje dirbančių sunkvežimių vairuotojų, o tai neigiamai paveikė tiekimo grandines. Ši problema palietė ir Lietuvą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, sparčiai auga laisvų tarptautinių krovinių vilkikų vairuotojų darbo vietų skaičius – tai iliustruoja akivaizdų vairuotojų trūkumą. Problemą bandoma spręsti įdarbinant vairuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau norint juos įdarbinti susiduriama su apribojimais. Dėl įtemptos situacijos Baltarusijoje, vairuotojai negali atvykti dirbti ir iš šios šalies.

„Labai svarbu spręsti vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių kvotų klausimą. Papildomas būdas šiai problemai spręsti – gerinti vairuotojų darbo sąlygas kuriant ir integruojant inovatyvius sprendimus, tokius kaip skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto taikymas logistikos procesuose, nuimant popierizmo krūvį nuo vairuotojų“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Pašnekovė priduria, kad per artimiausius dešimtmečius rinkoje turėtų atsirasti ir savaeigių sunkiųjų transporto priemonių. Savaeigiai sunkiasvoriai vilkikai jau plačiai testuojami JAV ir dalyje Europos, todėl tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį jie pasirodys Lietuvos keliuose.

Siūlo sprendimus

A. Berškys išskiria galimus sprendimus pandemijos sukeltoms problemoms įveikti. Vienas iš jų, pasak eksperto, yra skaitmenizacija.

„Tiekimo stebėjimo rankiniu būdu atsisakymas ir automatizavimas. Pasak „Foley & Lardner LLP“ atliktos apklausos 47 proc. įmonių svarsto diegtis naujas priemones ar programas, kurios pagerintų tiekimo grandinės matomumą ir stebėjimą“, – teigia A. Berškys. Ekspertas priduria, kad pažangi automatika ir robotika padidintų operatyvumą ir sumažintų padaromas klaidas dėl pasikartojančių rankinių užduočių ir duomenų įvedimo. Dirbtinis intelektas, anot A. Berškio, padėtų įvertinti galimas rizikas ir pateikti alternatyvas greičiausiam ar pigiausiam sprendimui.

Jo nuomone, įmonių pasitraukimas iš Kinijos arba dalies tiekimo grandinių perkėlimas arčiau gamybos vietos leidžia greičiau reaguoti į klientų paklausą, sumažinti logistikos išlaidas, sutrumpinti pristatymo laiką ir greičiau nustatyti galimus produkto defektus. „Vis daugiau įmonių kalba apie prekių ir žaliavų judėjimo kontrolę ir sekimą visame pasaulyje. Net 47 proc. Europos start-up, besispecializuojančių logistikoje, vysto sprendimus tiekimo grandinės skaidrumui didinti“, – sako A. Berškys.

Pandemija – ne tik nuostoliai, bet ir naudinga pamoka

Pasak A. Berškio, pandemijos sektoriui atnešė didžiulių nuostolių ir žalos, tačiau buvo ir naudinga pamoka.

„Pandemija parodė, kad logistika nėra vien tik kaštų eilutė buhalterijos žurnale ir kad neinvestuojant į tiekimo grandines valdymą susiduriama su dideliais prekių ar žaliavų trūkumais, planavimo iššūkiais ir klientų nepasitenkinimu, o galiausiai ir nuostoliais. Todėl įmonės ieško sprendimų, kaip per debesyse esantį centrą suvienyti tiekėjus, gamybą, logistiką ir klientus. Tai leistų greičiau ir teisingiau priimti sprendimus bei valdyti rizikas. COVID-19 pabrėžė būtinybę keisti tradicinius tiekimo grandinės modelius. Jau 2020 m. antroje pusėje tapo aišku, kad kaip anksčiau jau nebebus. Įmonės tampa mažiau orientuotos į žemų kaštų tiekėjus ir didesnį dėmesį skiria tiekimo užtikrinimui ir stabilumui“, – aiškina A. Berškys.

Pramonininkai: valstybė turi užtikrinti paramą perspektyviems technologiniams sprendiniams

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie transporto sektoriaus ateitį, taip pat išskiria iššūkius, susijusius su technologiniais ir paklausos pokyčiais.

„Labai svarbu diegti visų rūšių transporto infrastruktūrines skaitmenizavimo ir kitas priemones, skirtas pralaidumo didinimui ir transporto rūšių ir paslaugų sąveikos gerinimui. Įvertinus tarptautines tendencijas dekarbonizuojant transporto sektorių, valstybė turi užtikrinti institucinę paramą perspektyviems technologiniams sprendiniams, numatyti realią paramą inovacijoms, investicijoms ir infrastruktūros plėtrai šioje srityje, numatyti kitas alternatyvias priemones, kurios prisidėtų prie dekarbonizacijos, skatinant bei plėtojant mažiau taršų transportą“, – teigė V. Janulevičius.