Dar kartą apie 95 kodą – vilkikų vairuotojų krizę gali pagilinti drastiškai pabrangę jų mokymai (papildyta LPSA pozicija)

Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo krizę gali pagilinti už švietimą atsakingų valdininkų sprendimai, dėl kurių profesionalių vairuotojų privalomi mokymai gali gerokai brangti ir ilgėti. Tokį nuogąstavimą išreiškė Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), reaguodamas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą teisės akto projektą dėl profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimo ir kėlimo.

Verslo atstovai atkreipia dėmesį, jeigu bus pritarta tokiam ministerijos siūlymui, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams išilgės bent tris kartus bei pabrangs bent du kartus. „Šios profesijos atstovai bus priversti vykti mokytis į kitas ES valstybes, kur reikalavimai bus daug paprastesni, o jų mokymo pažymėjimai bus pripažįstami visoje ES“, – teigiama vežėjų išvadoje Vyriausybei.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, šiuo metu 95 kodo mokymai būsimiems vilkikų vairuotojams kainuoja apie 1400 eurų, o pasikeitus tvarkai prognozuojama kaina siektų apie 3000 eurų. Pokyčiai paliestų ne tik naujus vairuotojus, bet ir esamus 75 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojus. Visi jie privalo įgyti 95 kodo kompetenciją ir ją atnaujinti kas penkerius metus. „Dabar tokie atnaujinimo kursai kainuoja vos keliasdešimt eurų, o pasikeitus tvarkai kaina išaugtų iki triženklių sumų“, – sako P. Drižas.

Lietuvos darbo rinkoje, neskaičiuojant įdarbintų užsieniečių, šiuo metu trūksta apie 15 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Lietuvos vežėjams, susiduriant su drastišku tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu, valdininkai šią problemą siūlo spręsti remiantis ne užsieniečiais, o įdarbinant vietos vairuotojus. „Verslas visokeriopai palaiko iniciatyvą įdarbinti kuo daugiau savo šalies piliečių. Tačiau vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas turi būti veiksnus, atitinkantis ES valstybių praktiką“, – sako P.Drižas.

Prieš dvejus metus Vyriausybė ir socialiniai parneriai susitarė pasirinkti švietimo ir transporto sektoriaus poreikius atitinkantį teisinį reguliavimą, suderintą su Europos Sąjungos direktyva 2018/645, kai 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija blokuoja socialinių partnerių pasiektą susitarimą ir siekia, kad profesionalių vairuotojų mokymas ir jų kompetencijos kėlimas būtų palikti išskirtinai šios ministerijos reguliavimo sričiai, teigia transporto sektoriaus atstovai. „Tai dar vienas blogosios praktikos pavyzdys teisėkūroje, kai manipuliuojama proceso taisyklėmis“, – įsitikinęs P.Drižas.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas vyksta egzamino būdu.

Čia – „Linavos“ pozicija šiuo klausimu.

Čia – LPSA komentaras (remiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija).

„Cargonews“ komentaras. Pastaruoju metu įvairiose Europos šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Danijoje) vežėjai ėmė kalbėti apie tai, kad reikia dar labiau supaprastinti vairuotojų kvalifikacijos reikalavimus. O Lietuvoje viskas atvirkščiai. Kas čia – kompetencijos stoka ar kažkieno interesai, spjaunant į valstybės, verslo ir vairuotojų interesus?

Čia – tai, ką „Cargonews“ anksčiau rašė apie 95 kodo problemą.