CARGONEWS

LPK siūlo keisti kvotų vairuotojų įdarbinimui sistemą

Pasibaigus kvotoms, skirtoms palengvintam užsieniečių įdarbinimui paslaugų sektoriuje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama sprendimus gilėjančiai vairuotojų trūkumo problemai spręsti, pranešė LPK.

LPK skaičiavimu, rugpjūčio pabaigoje pasibaigus kvotoms palengvintam užsieniečių įdarbinimui, Lietuvos transporto sektorius dar galėtų įdarbinti iki 15 tūkst. vairuotojų. „Verslas dėl to susidurs su papildomais kaštais. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos rinkliava yra 121 euras, vadinasi, vien tiesioginiai kaštai sektoriuje išaugs daugiau nei 1,8 mln. eurų. Įdarbinimo procedūrai pailgėjus 2 savaitėmis, dokumentų laukiantys vairuotojai per šį laiką nesukurs kelių milijonų eurų eksporto pajamų“, – į tai, kad įdarbinimo procedūrų apsunkinimas tampa dar vienu barjeru verslui, atkreipia dėmesį LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pernelyg greitas kvotos išnaudojimas, viena vertus, rodo, kad skirtas nepakankamas kvotos dydis, kita vertus – kad dabartinė panaudotų kvotos vienetų skaičiavimo metodika yra tikslintina. LPK siūlo paslaugų sektoriui 2022 m. skirtą kvotą padidinti 5 tūkst. vienetų.

Šių metų pradžioje, įsigaliojus „Mobilumo paketo“ reikalavimams dėl reguliaraus vairuotojų ir vilkikų grąžinimo, įmonės, siekdamos išlaikyti vežimų apimtis, susidūrė su bent 1,5 karto didesniu vairuotojų poreikiu. Be to, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, iš Lietuvos įmonių pasitraukė apie 12 tūkst. vairuotojų ukrainiečių. Vairuotojų trūkumas jau daro neigiamą poveikį krovinio kelių transporto sektoriaus rezultatams: per pirmąjį 2022 m. pusmetį sektoriaus apyvarta tonkilometriais krito 9,3 proc. Paskutinį kartą apyvartos sumažėjimas pirmąjį pusmetį fiksuotas tik 2015 m., po Rusijos embargo. Kvotos padidinimas 5 tūkst. vienetų dar 2022 m. būtų reikšminga valstybės paskata verslui, siekiančiam kompensuoti praradimus ir užtikrinti ankstesnes vežimų apimtis.

Pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį dar nereiškia faktinio jo darbo pradžios įmonėje. Tarptautinio transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonės vykdo nuo vienos iki trijų savaičių trunkančius mokymus. Pasitaiko atvejų, kai gebėjimų patikrinimo metu paaiškėja, kad atvykę užsieniečiai negalės tapti tarptautinio transporto vairuotojais ir atsisako tęsti darbo santykius (arba tai nutinka darbdavio iniciatyva). 2021 m. tokie asmenys sudarė apie 15 proc. nuo visų į Lietuvos įmones atvykusių užsieniečių skaičiaus. Dėl to siūloma kvotos vienetą laikyti panaudotu tik vairuotojui pradėjus vykdyti funkcijas įmonėje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu kvotos dydis yra nustatytas ne atvykstančių asmenų, bet išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų skaičiui. Vienas asmuo daugiau nei vieną kvotos vienetą panaudos, pavyzdžiui, per vienerius metus gavęs kelis leidimus laikinai gyventi ir dirbdamas pas skirtingus darbdavius.

LPK siūlo kvotos sistema leisti naudotis tik licencijuotoms įmonėms. Šiuo metu ši sistema gali būti prieinama ir krovinių vežimo veiklos nevykdančioms įmonėms, užtikrinti, kad kvota galėtų naudotis tik galiojančią licenciją vežti krovinius kelių transporto priemonėmis turintys vežėjai, kaip tai yra įtvirtinta kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0