2025 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2026 m. antro ketvirčio vertinimais iš IRU)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

„Krovininio kelių transporto pajamas iš eksporto daugiausia augino šiais metais į rekordines aukštumas pakilę krovinių vežimo tarifai, drastiškai augusi infliacija, pabrangęs kuras“, – pažymi Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius.

Krovininio kelių transporto paslaugos sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto ir importo dalį.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU vertinimu, krovinių vežimo kelių transportu tarifų indeksas Europoje šių metų pirmąjį, o po to ir antrąjį ketvirtį pasiekė visų laikų aukščiausią lygį.

Smarkiai augusį tarifų augimą lėmė nepalankių aplinkybių visuma: metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki rekordinių 8,6 proc., o po Rusijos invazijos į Ukrainą dyzelino kaina Bendrijoje išaugo 69 proc.

Tačiau vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo pastaruoju metu susiduria Europos transporto ir logistikos sektorius – vairuotojų trūkumas, teigiama IRU pranešime.

Prognozuojama, kad šiais metais profesionalių vairuotojų laisvų darbo vietų skaičius Europoje išaugs 40 proc. Šiuo metu žemyne trūksta apie 400 tūkst. vairuotojų.

Neužimtų vairuotojų darbo vietų skaičius Rumunijoje siekia 71 tūkst., Lenkijoje ir Vokietijoje – po 80 tūkst., Jungtinėje Karalystėje – 100 tūkst. Lietuvoje tarptautinio transporto vairuotojams skirta 16 tūkst. kvota išnaudota dar šių metų rugpjūčio 26 dieną.

Verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vairuotojų trūkumą augina įsigalioję „Mobilumo paketo“ reikalavimai dėl privalomo vilkiko grąžinimo į registracijos šalį, o taip pat užsidariusios galimybės įdarbinti vairuotojus iš Baltarusijos ir ypač iš Ukrainos dėl prieš šią šalį vykdomos Rusijos agresijos.

Pasak P. Drižo, TTLA deda visas pastangas, kad reikalavimas dėl privalomo vilkiko grąžinimo būtų panaikintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.

Neseniai Europos Komisija atsižvelgė į Lietuvos verslo pastabas ir pakeitė pirminį išaiškinimą dėl vilkiko grąžinimo nuostatos taikymo puspriekabėms ir priekaboms.

[1] Čia ir toliau tekste kalba apie 2022 metus.

***

Krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai patyrusi dviženklį augimą, šiais [2023] metais rodo lėtėjimo ženklus, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje.

Remiantis Lietuvos banko ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernykščiu ketvirtuoju ketvirčiu, krovinių apyvarta tonkilometriais augo 37 proc., tačiau transporto paslaugų eksportas pinigine verte lyginamuoju laikotarpiu susitraukė 15,6 proc.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai siunčia signalą apie reikšmingus transporto rinkos pokyčius – krovinių transportavimo paslaugų paklausos kritimas spaudžia įkainius žemyn.

„Krovinių vežimo keliais pajamos, praėjus žiemos šventėms ir atostogų sezonui, pirmąjį ketvirtį paprastai krenta kiekvienais metais. Tačiau šių metų pirmoje pusėje stebimas daug didesnis rinkos kritimas, nei įprastai“, – teigia P. Drižas.

Pasak jo, Europos krovinių vežimo keliais tarifai jau krito du ketvirčius iš eilės – 2022 metų ketvirtąjį ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Jis priduria, kad stebimi rinkos rodikliai liudija, kad tarifų mažėjimas gali būti užfiksuotas ir šių metų antrąjį ketvirtį.

Remiantis TTLA analize, transporto paslaugų eksporto pajamų 1 tonkilometriui dalis per 2023 pirmąjį ketvirtį susitraukė 39 proc. Tai atspindi bendrąją tendenciją Europoje, kurioje stebimas spartus krovinių vežimo kelių transportu tarifų indekso kritimas. Paskutinį kartą toks reiškinys fiksuotas pandeminiu laikotarpiu 2020 metų antrąjį ketvirtį.

„Krovinių vežimo keliais tarifai krenta dėl mažėjančio vartojimo Europoje. Nors nuogąstavimai dėl energetikos krizės kiek atslūgo ir energijos kainos stabilizavosi, sąlyginai aukštame lygyje besilaikanti infliacija, brangstantis skolinimasis ir kiti nepalankūs makroekonominiai veiksniai stabdo Europos pramonės augimą“, – sako P. Drižas.

Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, 2023 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, vartojimas Vokietijoje susitraukė 6 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., Italijoje – 2,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – 4,3 proc., Čekijoje -14,5 proc.

Krovininio kelių transporto paslaugos sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto dalį. Sektorius sukuria trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Lietuvos banko duomenimis, 2022 metais kelių transporto paslaugų eksportas siekė 5,58 mlrd. eurų – 35 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį šių paslaugų eksportas siekė 1,39 mlrd. eurų, arba 23,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu.

***

Čia – Lietuvos krovinių vežimo antrąjį 2022 m. ketvirtį statistika. Krovinių vežimas kelių transportu, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. Kelių transportu įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 2,9 mln. tonų krovinių, arba 1,8 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Čia/čia – IRU informacija apie pervežimų kelių transportu kainų Europoje dinamiką trečiame 2022 m. ketvirtyje: jos toliau augo, bet yra nuomonė, kad dabar dėl įvairių krizinių veiksnių jos gali pradėti tendencingai mažėti. Čia/čia – Europos ekspeditorių asociacijos (ELVIS) nuomonė (irgi laukia krizės). Čia ir čia – skeptiška „Girtekos“ analitika. ZMPD didžiausias problemas prognozuoja smulkioms įmonėms. Šiame straipsnyje jau atvirai teigiama – „grįžo seni laikai, o tiksliau seni tarifai“, kurie buvo iki pandemijos.

Čia/čia – IRU informacija apie pervežimų kelių transportu kainų Europoje dinamiką ketvirtame 2022 m. ketvirtyje. Klausimas – kokia tendencija nugalės: vežėjų kaštų augimas ar paklausos transporto paslaugoms mažėjimas (kurį patvirtina ir šie duomenys) dėl ekonominės recesijos?

„Transport Intelligence“ (TI) prognozėmis, 2023 m. Europos kelių transporto rinka gali išaugti vos 1 proc. (tai yra, tris kartus mažiau nei šiais metais). Čia ir čia – atnaujintos TI prognozės (liūdnos).

Čia/čia – 2023 m. pirmo ketvirčio duomenys (kritimas tęsiasi). Čia ir čia – TI analitika apie situaciją transporto sektoriuje metų viduryje (atsigavimo požymių nėra, papildomai – čia).

Čia/čia – 2023 m. antro ketvirčio duomenys (sektorius toliau jaučia ekonominio nuosmukio pasekmes).

Čia/čia – 2023 m. trečio ketvirčio duomenys (situacija su transporto paklausa ir kaštais išlieka sudėtinga).

Čia/čia – 2023 m. ketvirto ketvirčio duomenys (mažesnė transporto paklausa toliau kovoja su jo kaštų augimu – ypač dėl naujų kelių mokesčių Vokietijoje).

Čia – „Girtekos“ ekspertų prognozės artimiausiai perspektyvai (transporto paslaugų paklausa atsistato sunkiai, o vežėjų kaštai nemažėja). Čia/čia – TI analitika apie 2023 metus Europos kelių transporto sektoriuje ir jo artimiausias perspektyvas (situacija turėtų lėtai gerėti, bet garantijos nėra).

***

Čia/čia – 2024 m. pirmo ketvirčio duomenys (transporto paklausa vis dar maža, kaštai dideli, bet yra laukiama ekonominio atsigavimo). Čia/čia – Europinės ekspeditorių asociacijos ELVIS rinkos vertinimas (su santūriu optimizmu laukia antro šių metų pusmečio). Čia – „Girtekos“ analitinės įžvalgos (irgi tam tikras optimizmas).

Čia – 2024 m. antro ketvirčio duomenys (labai atsargus optimizmas). Čia – nauji ELVIS vertinimai.

Čia/čia – 2024 m. trečio ketvirčio duomenys (verslo kaštai dideli, krovinių pasiūla nedžiugina). Čia – ELVIS vertinimai (optimizmo mažai).

Čia – 2024 m. ketvirto ketvirčio duomenys (verslo kaštai vis dar dideli, o transporto paslaugų paklausa dėl stagnacijos Europos ekonomikoje toliau nedžiugina).

***

Čia/čia – 2025 m. pirmo ketvirčio duomenys (bloga transporto paklausa).

Čia/čia – 2025 m. antro ketvirčio duomenys (situacija lygtais neblogėja, bet yra neapibrėžta: tiek IRU, tiek LINAVA pastebi, kad ši situacija rodo rinkos bandymą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų – tarp mažėjančio vartojimo, augančių sąnaudų ir lūkesčių dėl ekonominio atsigavimo).

Čia/čia – 2025 m. trečio ketvirčio duomenys (auga kainos tiek momentinėje, tiek sutarčių rinkoje, bet apie bendrą situacijos stabilizaciją kalbėti dar negalima).

Čia/čia – 2025 m. ketvirto ketvirčio duomenys (kontraktai aplenkė spotus – yra viltis, kad atsiras tam tikras stabilumas, bet ne faktas).

***

Čia – ING analitika apie tendencijas Europos kelių transporto rinkoje 2026 m. Čia – panašios „Girtekos“ įžvalgos. Bėdos tos pačios – nestabili transporto paslaugų paklausa ir sumažėjusi jų pasiūla, vairuotojų trūkumas, augantys kaštai, regioniniai skirtumai. Svarbiausia – sunkūmai tampa nauju normalumu, prie kurio reikia išmokti prisitaikyti (arba bankrotas).

Čia – 2026 m. pirmo ketvirčio duomenys (klausimas – kaip vežėjų kainodaroje aukštos kuro kainos derinsis su silpna ekonomika).

Čia/čia – 2026 m. antro ketvirčio duomenys (šiokia tokia stabilizacija, bet ne atsigavimas, valdo kaštai, o ne paklausa).