Vežėjai Vyriausybei pateikė pasiūlymus dėl užsieniečių įdarbinimo

Siekiant išspręsti kilusią įtampą tarptautinio transporto darbo rinkoje, pagrindiniai sektoriaus atstovai Vyriausybei pateikė siūlymus dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos nustatymo 2023 metams.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) Vyriausybei pateikė pasiūlymus, siekiant atliepti transporto sektoriaus darbo rinkos poreikius ir tuo pačiu užtikrinti šalies ūkio konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Taip pat siūlomi saugikliai, kurie turėtų apsaugoti vietos darbo rinką bei užtikrintų kokybiškesnį kvotos panaudojimą.

TTLA vertinimu, iš šiems metams visiems ekonominiams sektoriams nustatytos 35,6 tūkst. vienetų kvotos, liks nepanaudota per 10 tūkst. Todėl siūloma dalį šio skaičiaus skirti paslaugų sektoriui, jam nustatant 23 tūkst. kvotą kitiems metams.

Siekiant tinkamai valdyti ir apskaityti kvotos panaudojimą paslaugų sektoriuje bei apsaugoti  vidaus rinką TTLA taip pat siūlo sugriežtinti kvotos panaudojimo sistemą. Verslas siūlo, kad kvotų sistema galėtų naudotis įmonės, turinčios ne daugiau kaip 5 vairuotojus vienai transporto priemonei.

„Vyriausybei pateikėme siūlymus – raginame kuo skubiau juos įvertinti ir priimti reikiamus sprendimus, kurie užtikrintų sklandų transporto įmonių darbą tarptautinėje rinkoje”, – pažymi P. Drižas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė sako, kad situacija yra įtempta visoje darbo rinkoje, tačiau tarptautinių krovinių vairuotojų trūkumas yra didžiausia pastarųjų kelių metų problema.

„Vertinant kvotų išnaudojimą skirtinguose sektoriuose, matyti, kad vieninteliai transportininkai kasmet išnaudoja jiems skirtą kvotą, o šįmet tai padarė greičiau nei per 9 mėnesius. Tuo tarpu kitų ekonominių veiklų darbdaviai jiems skirtų kvotų per kalendorinius metus neišnaudoja. Racionalu būtų kvotas perskirstyti – nepanaudotas perkelti transporto sektoriui”, – sako I. Rizgelė.

Darbdaviai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kvota yra naudojama ne tik naujai atvykstančių, bet ir Lietuvos įmonėse jau dirbančių užsieniečių atžvilgiu, o kvotos dydis nustatomas, remiantis išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų skaičiumi. Tai reiškia, kad vienas užsienietis gali panaudoti kelis kvotos vienetus.

Labiausiai problema atsiskleidė, kai prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą neatvyko apie 3 tūkst. Ukrainos piliečių – tačiau atliekant jų migracines procedūras buvo panaudotas atitinkamas kiekis šiems metams skirtų kvotų skaičius. Be to, nuo karo pradžios iš Lietuvos įmonių pasitraukė apie 12 tūkst. vairuotojų iš Ukrainos. Darbdaviai įsipareigojo saugoti jų darbo vietas, todėl dalis vairuotojų sugrįžo į įmones tęsti darbo, galimai panaudodami ir papildomą kvotos vienetą.

Šiuo metu galiojanti skaičiavimo metodika neatitinka kvotų sistemos tikslų, teigia sektoriaus atstovai. Todėl TTLA siūlo nuo kitų metų tikslinti kvotos panaudojimo apskaičiavimą. Siūloma nustatyti, kad vienam įdarbintam užsieniečiui būtų skaičiuojama viena panaudota kvota per kalendorinius metus.

TTLA taip pat siūlo spręsti duomenų apie kvotą pasinaudojusių ir įdarbintų užsieniečių prieigos klausimą. Šiuo metu „Sodros” teikiami duomenys apie šiuos asmenis yra nepakankami, kadangi neapima užsieniečių, kurie po komandiruotės ilgesnį laiką ilsisi namuose – per šį laikotarpį jų socialinis draudimas laikinai nutrūksta, tačiau darbo vieta saugojama.

Pasak P. Drižo, Lietuvos tarptautinio transporto keliais sektorius pagal tarptautinių operacijų skaičių yra trečias pagal dydį ES, tačiau pagal dirbančiųjų skaičių esame vieni mažiausių Bendrijoje, todėl transporto sektoriui be užsieniečių įdarbinimo išsiversti neįmanoma.

„Vairuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimas tampa nebe atskirų valstybių, o visos Europos Sąjungos iššūkiu, kuriam spręsti kitais metais tikimasi sulaukti iniciatyvų iš Europos Komisijos. Remiantis mūsų šaltiniais Briuselyje, Komisija 2023 metais ketina teikti siūlymus dėl vairuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių”, – sako P. Drižas.