CARGONEWS

Privalomojo draudimo kainos vairuotojams Lietuvoje ūgtelėjo, tačiau specialistai ramina – yra ir gerų žinių

Transporto priemonių draudimo paslaugos Lietuvoje per metus pabrango daugiau nei penktadaliu ir tai yra vienas didžiausių kainų šuolių visoje Europos sąjungoje (ES) – tokią realybę atskleidžia naujausi ES statistikos departamento (Eurostat) duomenys.

Vis tik draudikai pastebi, kad nepaisant sparčiai brangstančio draudimo, atsakingas vairuotojų požiūris į draudimą smarkiai nepakito. O ekonomistai turi ir gerų žinių – kainų augimas transporto priemonių paslaugų rinkoje netrukus pasieks viršūnę, jei tik finansų rinkose stebimos žaliavų kainos ir toliau mažės bei išliks panaši situacija dujų ir elektros rinkose.

Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad 2022 m. spalį, lyginant su 2021 m. spaliu, automobilių draudimas Lietuvoje pabrango 21,6 proc., o mūsų šalį šio draudimo brangimo tempais lenkia tik Latvija su 45,8 proc. kainų didėjimu bei Estija su 28,8 proc. augimu. Palyginimui – visoje euro zonoje per metus transporto draudimo paslaugos pabrango 0,9 proc., o iš 27 ES valstybių 6 šalys fiksuoja transporto draudimo įkainių sumažėjimą.

Ekspertai vieningai sutaria, kad toks spartus transporto priemonių draudimo kainų augimas šalyje pirmiausia gali būti įtakotas išaugusios infliacijos ir energetikos kainų šuolio, kuris nemenkai paveikė transporto srities paslaugas – autoservisus, autodetalių pardavimus.

Nepaisant to, net ir padidėjus kainoms, besidraudžiančiųjų skaičius išaugo, o tai reiškia, kad vairuotojai ir toliau išlieka atsakingi.

Draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ žalų skyriaus vadovas Audrius Pilčicas, remdamasis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis pastebi, kad lyginant 2021 m. bei 2022 m. per tris ketvirčius sudarytas sutartis, jų skaičius ūgtelėjo beveik 5 proc. Draudimo žalų specialistas iš karto siūlo atkreipti dėmesį į tai, kokios pasekmės gali laukti tų, kurie draudimo neturi. Jo manymu, būtent tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vairuotojai, nepaisant visų aplinkybių, stengiasi išlikti atsakingais.

„Neturint draudimo ir patekus į eismo įvykį, žalą nukentėjusiam tektų atlyginti pačiam, o jei sužalojimai sunkūs, kaltininkui gali tekti sumokėti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Jei sužalotas žmogus dėl eismo įvykio, pavyzdžiui, tampa 100 proc. neįgalus, tokiais atvejais ne tik Vakarų Europos valstybėse, bet ir Lietuvoje žala gali siekti, o kartais ir viršyti, net 1 mln. eurų“, – pabrėžia jis.

Pasak A. Pilčico, Lietuvoje didžiausia išmokėta žala, kurią draudimas atlygino už klientus, siekia 5 mln. eurų. Tai reiškia, kad tiek būtų tekę susimokėti kaltininkui, atlyginant žalą eismo įvykyje nukentėjusiam žmogui. Tai yra viena iš priežasčių, kuri stiprina vairuotojų sąmoningumą ir atsakingumą keliuose.

Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas akcentuoja šių metų rugpjūtį ir rugsėjį Europoje fiksuotą ženklų energetikos kainų šuolį, kuris stipriai paveikė automobilių servisų veiklos sąnaudas.

„Lietuva pasigamina tik apie 30 proc. elektros poreikio, tuo tarpu 70 proc. elektros, kurią suvartojame, Lietuva importuoja. Pakilusios elektros kainos ES rinkose atitinkamai stipriai paveikė elektros kainas Lietuvoje, o išaugus energetikos sąnaudoms, padidėjo spaudimas servisams kelti įkainius“, – sako jis.

Anot A. Izgorodino, transporto srities paslaugų kainų didėjimas automatiškai paveikė ir transporto priemonių draudimo kainas. Taip pat papildomos įtakos galėjo turėti ir aukšta infliacija Lietuvoje, stipri Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių darbo rinka, atlyginimų augimas. Nepaisant to, A. Izgorodinas mano, kad ženklūs transporto priemonių draudimo kainų šuoliai priartėjo link pabaigos.

„Pastaruoju metu finansų rinkose stebimas žaliavų kainų nuosmukis, kuris yra labiausiai susijęs su sudėtinga koronaviruso situacija Kinijoje, o taip pat nerimu dėl artėjančios recesijos JAV ir euro zonoje. Pavyzdžiui, šiuo metu naftos kaina rinkose siekia 79 dolerių už barelį, kai tuo metu vasaros pabaigoje nafta kainavo beveik 100 dolerių už barelį. Be to, Europai užpildžius dujų saugyklas bei vyraujant šiltesniems nei įprasta orams, dujų ir elektros kaina Europoje pastebimai nukrito. Tad galima prognozuoti, kad transporto priemonių draudimo kainų augimas šiuo metu jau pasiekė piką“, – prognozuoja ekonomistas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0