CARGONEWS

IRU kreipėsi į Lietuvos Susisiekimo ministeriją dėl vairuotojų trūkumo

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), vienijanti tarptautinę transporto ir logistikos verslo bendruomenę, tarp jų ir Lietuvos, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Marių Skuodį bei ragina Lietuvą būti aktyvesne sprendžiant milžiniško vilkikų vairuotojų trūkumo problemą. IRU inicijuotas tyrimas apie vilkikų vairuotojų trūkumą atskleidė, kad vien nuo 2022 m. sausio iki rugsėjo profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas ES šalyse išaugo maždaug 44 proc. Šiuo metu Europoje trūksta beveik 0,5 mln. tokią kvalifikaciją turinčių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. Prognozuojama, kad pritrūkus sprendimų bei vystantis blogiausiam scenarijui, per penkerius metus šis skaičius gali padvigubėti ar net patrigubėti. 

IRU duomenimis, profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas auga kiekvienais metais. Per visus 2021-uosius jis didėjo maždaug 40 proc., o šiais metais toks skaičius gali būti net ir dvigubai didesnis. IRU skaičiuoja, kad vien šešiose šalyse – Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, per pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį 2022 m. ketvirčius vairuotojų trūkumo skaičius augo po mažiausiai 6 tūkstančius.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui adresuotame kreipimesi, kurį pasirašė IRU generalinės atstovybės Briuselyje vadovė Raluca Marian, rekomenduojama imtis kuo daugiau diskusijų nacionaliniu lygmeniu, kurios privestų prie konkrečių priemonių, skirtų vairuotojų trūkumo problemoms spręsti. Kaip vienas iš prioritetinių variantų siūlomas vairuotojų iš ne ES šalių įsidarbinimo sąlygų palengvinimas Europos valstybėse.

„Tikimės Jūsų supratingumo ir paramos sprendžiant šiuo metu transporto sektoriui aktualiausias problemas, nes tik aktyvesniais veiksmais ir galime jas nustumti į šalį. Viliamės, kad kartu su tais, kurie atstovauja Lietuvos vežėjus, ateinančiais metais turėsite galimybių surengti kuo daugiau produktyvių diskusijų, kuriose bus aptartos visos konkrečios priemonės, kurių nacionaliniu lygmeniu galima imtis nedelsiant“, – teigiama Susisiekimo ministerijai skirtame IRU kreipimesi.

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, IRU kreipimasis yra savotiškas pritarimas tam, ką vežėjų atstovai valdžios institucijoms Lietuvoje kartojo jau gana ilgą laiką.

„Svarbu tai, kad vairuotojų trūkumo problemas kreipiantis į ministeriją ragina aktyviau spręsti ir tarptautinės organizacijos. Tai reiškia, kad tarptautinės organizacijos ne tik stebi, mato, bet yra pasirengusios kartu ieškoti geriausių sprendimų ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje. Mes, kaip vvežėjus atstovaujanti asociacija, visada sakėme ir nuolat pabrėžiame, kad norint produktyvių vairuotojų trukumo problemos sprendimų, pirmiausia Lietuvoje būtina panaikinti neadekvačius sprendimus tokius kaip kvotas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Arba bent jau deficitinių profesijų sąrašui jų netaikyti“, – teigia jis.

Kaip akcentuoja Z.Buivydas, tokioms problemoms spręsti reikia ne laikino, o užtikrinto ir ilgalaikio sprendimo. Ypač žinant tai, kad 2022-aisiais transporto sektoriui buvo skirta 16 tūkst. kvotų darbuotojų ne iš ES šalių įdarbinimui, o jos baigėsi dar rugpjūtį. Tai net ir 5600 daugiau kvotų transporto sektoriui kitiems metams, kurios buvo perskirstytos, yra labai menka paguoda.

„Būtina imtis tokių priemonių, kurios problemas ne tik švelniai užglaistytų, o duotų naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Štai, pavyzdžiui, remiantis kvotų išnaudojimo tendencijomis ir pridėjus tas 5600 perskirstytų kvotų ateinantiems metams, galima prognozuoti, kad jos baigsis jau 2023-ųjų rudenį arba dar anksčiau. Toks perskirstymas tik šiek tiek stumtelėjo į priekį kvotų išnaudojimo datą. O tai reiškia viena – ir toliau susidursime su dideliu profesionalių tarptautinę kvalifikacijų turinčių vilkikų vairuotojų trūkumu. Akivaizdu, kad tai nėra tinkamas vairuotojų trūkumo problemos sprendimas“, – sako jis.

Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus vilkikų vairuotojų trūkumas Europos Sąjungoje gali siekti beveik 2 mln. šios profesijos atstovų. Lietuvoje šiuo metu trūksta maždaug 20 tūkst. vairuotojų ir šis skaičius toliau nemažėja.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0