Baiminamasi dėl naujos transporto įmonių rizikos vertinimo kontrolės: gali didėti bankrotų skaičius

Artimiausiu metu, dar 2023-aisias, turėtų įsigalioti nauja transporto įmonių rizikos vertinimo kontrolė, kuri kelia nemenką nerimą. Vertinimo kontrolė labiausiai palies tas įmones, kurios gauna tūkstantines baudas dėl negalėjimo įvykdyti Mobilumo paketo (MP) reikalavimų – vertinant riziką, baudos kels grėsmę prarasti veiklos licencijas. Baiminamasi, kad jeigu vežėjams nepavyks prisitaikyti prie MP reikalavimų, o baudų skaičius didės, tuomet šalyje gerokai išaugs rinką priverstinai paliekančių vežėjų skaičius.

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, šiais metais kur kas ryškiau nei praėjusiais turėtų pasimatyti, kokiai daliai vežėjų pavyko ir, galimai, pavyks prisitaikyti prie MP reikalavimų.

Tačiau, ar atsirandančios naujovės nulems ir kai kurių šalies transporto įmonių likimą, ženkliai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks rasti logiškų ir situaciją palengvinančių sprendimų valstybės viduje – kiek vieningai sprendimų imsis vežėjų bei atsakingų valdžios institucijų atstovai.

„Kaip žinia, sėkmingam MP reikalavimų įgyvendinimui transporto įmonėms reikia nemažai papildomų investicijų. O kaip gali investuoti, jeigu dar tik ieškai būdų, ką padaryti, kad dirbtum pelningai? Tad jeigu norime, kad kuo daugiau vežėjų turėtų galimybių skirti investicijų MP reikalavimų išpildymui, bei kuo mažiau „nuplaukinėtų“ į užsienio šalis vien dėl to, kad ten geresnės sąlygos ir lengviau prie MP prisitaikyti, pirmiausia turime imtis veiksmų pačioje Lietuvoje. Turime bendromis pastangomis sukurti geresnes sąlygas vykdyti veiklą ir dirbti pelningai ne užsienyje, o mūsų šalyje. Ir jeigu sąlygos dirbti pelningai bus sudarytos, tuomet ir rizikos vertinimo kontrolė niekam nebebus baisi“, – teigia Z.Buivydas.

Veiksmų „savame darže“ svarbą pabrėžia ir „Linava“ viceprezidentas V.Bučinskas, kuris akcentuoja, kad jeigu pradėsime nuo savęs, tuomet ir Europos sąjungoje (ES) esantys reikalavimai taps lengviau įgyvendinami, o įmonėms nereiks baimintis dėl to, kad gali tekti pasitraukti iš rinkos.

„Jeigu jau MP reikalavimų pakeisti negalima, tuomet 2023-aisiais privalome bent jau labiau pasistengti priimti tinkamus sprendimus valstybės viduje. Norisi tikėtis, kad šiais metais vežėjams kartu su atsakingomis valdžios institucijomis pavyks surasti tinkamų priemonių infliacijai suvaldyti, o ne ir vėl papildomai kurti sunkumus transporto verslui“, – sako V.Bučinskas.

Pasak „Linava“ viceprezidento, apie priemones galinčias palengvinti transporto sektoriuje veikiančių įmonių naštą kalbėta daugybę kartų, bet jos ir toliau lygiai taip pat išlieka aktualios.

„Vienas iš paprasčiausių būdų palengvinti situaciją ir leisti transporto įmonėms veikti pelningiau būtų vairuotojų įdarbinimo iš ne ES šalių sąlygų palengvinimas, t.y. šiuo metu jų įdarbinimui taikomų kvotų panaikinimas. Didesnis vairuotojų skaičius automatiškai reikštų išaugusią darbo jėgą, tad ir mažesnį prastovinčių ir nedirbančių vilkikų skaičių Lietuvoje. Vežėjams – platesnes veiklos galimybes, o tuo pačiu ir pelną bei daugiau sumokamu mokesčių į valstybės biudžetą“, – mintimis dalijasi V.Bučinskas.

„Linavos“ turimais duomenimis, praėjusiais metais baudos už negalėjimą laikytis Mobilumo pakete numatytų nuostatų svyravo nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių eurų. Už vairuotojų negrąžinimą į veiklos centrą vienai įmonei bauda siekė nuo maždaug 2 iki 4 tūkst. eurų, vidutiniškai – 2 tūkst. eurų. O už normalaus kas savaitinio poilsio neatlikimą tam pritaikytame būste – nuo 1 iki 6 tūkst. eurų. Iki 1 tūkst. eurų baudos siekė už valstybės sienos kirtimo fakto neatžymėjimą tachografe.