CARGONEWS

Logistikos hakatono rezulatai: nuo maršrutų aplenkiant karą palaikančias šalis iki aplinką tausojančių sprendimų

Kodėl vairuotojo Gedo vilkikas nejuda ir neveža krovinio, nors pristatymas jau vėluoja? Kol kiti skėsčioja rankomis, 12 komandų ir 16 patyrusių mentorių iš Lietuvos, Suomijos ir Estijos susirenka į Vilnių, sutelkia jėgas, patirtis bei padedami patyrusių mentorių hakatone per itin trumpą laiką atranda logistikos iššūkių sprendimų, kuriuos veikiausiai jau visai netrukus praktiškai taikys Baltijos regiono ar net senojo žemyno krovinių pervežimo įmonės.

„Mes visi esame teisingame didelių problemų sprendimo kelyje ir dirbame tam, kad savo vaikams paliktume gražesnį pasaulį, ar bent ne prastesnį, nei jis yra dabar. Šios trys idėjų generavimo maratono dienos leido mums sutaupyti daug brangaus planavimo, dalijimosi informacija laiko bei parodė, kiek daug gali į vieną vietą susitelkę skirtingų sričių profesionalai. Per tris dienas nudirbome metų darbą ir čia, Vilniuje, sukūrėme tai, kuo naudosis visa Europa“, – kovo 24–26 d. Vilniuje, „Vilnius Tech Park“ erdvėse, vykusio hakatono „DigiLogistics Hack“ nugalėtojus sveikindamas sakė Jurgis Adomavičius – renginį organizavusios „Transporto inovacijų asociacijos“ valdybos pirmininkas ir komandas vertinusios komisijos narys.

„Mums labai svarbi skaitmenizacijos tema, tad renginio metu nekalbėjome apie orą, o pristatėme ir tobulinome savo duomenų perdavimo programą, kuri veikia jau dabar. Norėjome parodyti, kad ieškomi sprendimai veikia jau šiandien ir tam, kad visa tai veiktų globaliu mastu, reikia visai nedaug – reglamento, kuris parodytų, ką ir kaip turime daryti“, – sakė hakatone 2000 Eur prizu apdovanoto pirmosios vietos laimėtojo „Baltic line“ Krovinių vežimo departamento vadovas Robertas Gražys. Jis su kitais savo komandos nariais pristatė hakatone išgeneruotus sistemos pakeitimus, kurių reikės, kad „Baltic line“ galėtų teikti paslaugas įgyvendindama eFTI reglamentą.

Europos Sąjungoje 2025 metais įsigaliosiančio eFTI (ang. Electronic freight transport information) reglamento tikslas – sukurti teisinį reguliavimą ir standartus krovinių vežimo elektroniniam informacijos apsikeitimui ES teritorijoje. eFTI siekiama atsisakyti popierinių dokumentų, kurių atsisakius, transporto logistikos grandinės darysis efektyvesnės, kroviniai bus pristatomi greičiau, procesai taps skaidresni, sienų kirtimo procedūros greitesnės, bus mažinama tuščia krovininių automobilių rida, o tai mažins transporto sukeliamą taršą.

Antrosios vietos nugalėtojų komandos „LTG Cargo“ narys Darius Pranka taip pat kalbėjo apie eFTI įtaką jų pasiūlytiems sprendimams. „Viską kūrėme nuo nulio, – pasakojo jis. – Taip, šiek tiek savo plano komponentų jau turėjome mintyse, bet programėlės, kurią rodėme savo pristatyme, idėja gimė su komanda hakatono metu diskutuojant sienų kirtimo skaitmenizacijos tema.“ Geležinkeliais krovinius vežantį sektorių atstovavę komandos nariai sakė, kad jiems hakatone pavyko sukurti duomenų apsikeitimo sistemos prototipą, kuris veiktų debesijos principu ir padėtų sienas kertantiems krovinių vežėjams sutaupyti laiko, palengvintų ir visiškai skaitmenizuotų procesą.

Antrosios vietos laimėtojai gavo 1000 Eur prizą, o trečia vieta hakatone pasidalijo „cargGo“ ir „Cargo Sign“ komandos ir savo 500 Eur laimėjimus sakėsi paaukosiančios Ukrainai.

„Cargo Sign“ komanda pasiūlė CMR (krovinio dokumentų, informacijos apie krovinį) skaitmeninimo programą, kuri galėtų veikti atskirai ar tapti kitos programos dalimi ir padėtų visiškai atsisakyti popierinių dokumentų. Savo sprendimus pristatydami „CargGo“ komandos nariai akcentavo, kad jiems pavyko pritaikyti specialias formules ir suformuoti naują skaičiavimo metodiką. Ši specialiame įskiepyje integruota metodika sukūrė galimybę užsakovams rinktis maršrutą ne tik pagal pristatymo maršrutą, greitį, bet ir pagal anglies dvideginio emisijos kiekį. Kūrėjai teigė, kad savo sprendimu išnaudoja logistikoje labai svarbų rungtyniškumo principą: „tikime, kad vežėjai netrukus rungsis ne tik dėl krovinių vežimo greičio, bet ir dėl to, kas tai darys žaliau, ekologiškiau.“

Ukrainos atžvilgiu agresiją vykdančiai Rusijai bei ją palaikančiai Baltarusijai taikomos sankcijos taip pat pateko į renginio dalyvių analizuotų problemų lauką: viena iš komandų pateikė sprendimą, padedantį rasti geriausius maršrutus iš Lietuvos į Kazachstaną aplenkiant karą palaikančias šalis, renkantis mažesnes anglies dioksido emisijas.

Hakatonas ne tik padėjo sukurti ateities sprendimus, bet ir parodė dabarties bėdas. Renginio dalyviai savo pristatymuose pabrėžė, kad dalis logistikos sektoriaus dar nėra pasiruošęs skaitmenizuotis ir visiškai atsisakyti popieriaus; kai kurios krovinių perdavimo įmonės daug duomenų persiuntinėja elektroniniais laiškais; dar kitos baiminasi dėl nepatikimų duomenų ekosistemų. Pristatymų metu ne kartą buvo minėtos ir kitos problemos – vairuotojų trūkumas, laiko gaišimas ir pinigų švaistymas sutrikus skirtingų transporto priemonių grandinėms. Šias problemas siūlyta spręsti visas transporto priemones leidžiančiu stebėti žemėlapiu ar vairuotojų mainų principu, kurio atitikmuo jau egzistuoja Amerikoje.

Vis dėlto, hakatono organizatoriai džiaugėsi, kad renginyje buvo peržvelgti ir daugelio įmonių taikomi inovatyvūs sprendimai, o vykęs renginys prisidėjo prie „Transporto inovacijų asociacijos“ siekio palengvinti skaitmeninių transformacijų įgyvendinimą mažose ir vidutinėse įmonėse, jas mokyti ir edukuoti. Hakatone dalyvavo privatų sektorių atstovavusios komandos ir mentoriai iš privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų, skirtingų valstybių atstovai turėjo puikią progą pabendrauti ir atrasti prasmingų ryšių, kurie ateityje padės lengviau įgyvendinti europinius standartus. „ Efektyvūs ir popieriaus neeikvojantys krovinių pervežimai gali vykti tik tada, kai tarp viešojo ir privataus sektoriaus tarptautiniame kontekste įsivyrauja sinergija“, – teigė „Transporto inovacijų asociacijos“ direktorė Asta Kazlauskienė.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0